MUZIEJUI PADOVANOTAS MOKYTOJO JONO PUODŽIAUS BARELJEFAS

Birželio 14 – toji – Gedulo ir vilties diena. Tremtis yra Lietuvos istorijos dalis, tad kiekvieno žmogaus išgyvenimai yra ypač svarbūs, skausmingi ir reikšmingi Lietuvai.
Šiandieną muziejui labai svarbi diena – čia lankėsi gerb. Valensas Puodžius su žmona, kurie muziejui perdavė Valenso tėvo, žymaus mokytojo Jono Puodžiaus (1906 – 1941) bareljefą (autorius skultorius Vladas Žuklys).
Šiandieną Valensas Puodžius atvykęs su žmona, jautriai pradeda pasakojimą apie 1941 m. vykusius neramumus. Štai keletas baisių išgyvenimų pilno pasakojimo nuotrupų: „Mūsų tragedija prasidėjo 1941 m. birželio 14 d., kada šeima buvo žiauriai išdraskyta ir pasmerkta pražūčiai. Mama su manimi (3 m.) ir broliu (6 m.) buvo uždaryti į gyvulinius vagonus iš ištremti mirčiai prie Šiaurės Ledjūrio į Lenos upės saloje esantį Trofimovską. Tėvas buvo žiauriai atskirtas nuo šeimos, įkalintas ir tais pačiai metais numarintas. Iš kelionės į tremtį mano atmintyje išliko tik kai kurie epizodai: Tėvo nuo mūsų atskyrimas, badavimas, rusų vaikų užpuldinėjimas, kada mus su Mama apmėtydavo akmenimis….”.
Valenso Puodžiaus tėtis Jonas Puodžius gimė 1906 06 24 Utenos apskrities Aluntos valsčiaus Motiejūnų kaime. Jonas baigė Aluntos pradžios mokyklą, mokėsi Utenos progimnazijoje, gimnaziją baigė Ukmergėje, ten lankė dvejų metų mokytojų kursus. Po kelis metus dirbo Utenos apskrities Aponkiškių, Suginčių, dešimt metų – Aluntos pradžios mokyklos vedėju. Dirbdamas mokykloje Jonas Puodžius kas dveji metai (1927 – 1933) tobulinosi įvairiuose kursuose, kad galėtų įgytas žinias perteikti mokiniams, rengti juos studijoms.
Dorus ir kilnus darbus nutraukė okupacija – šeima 1941 m. birželio 14 d. buvo ištremta į Sibirą.
Dėkojame Valensui Puodžiui ir jo žmonai už dovaną muziejui ir nuoširdų bendravimą.