by LSIM„NE ŽAISLAIS APVERSKIME VAIKUS“
Pedagogės Domicelės Petrutytės 110-osioms gimimo metinėms paminėti
Domicelė Petrutytė (1913–2010) – Montessori mokymo Lietuvoje viena pradininkių, šios mažųjų auklėjimo ir ugdymo krypties populiarintoja Lietuvoje bei išeivijoje, knygoje „Vaikas – Dievo dovana“, išleistoje Lietuvos Marijos Montessori katalikų metodinio centro 1993 metais, rašė: „Vienas pagrindinių montesorinio auklėjimo uždavinių yra aprūpinti vaiką veiklos paskatomis arba tokiais daiktais, kurie atitiktų jo ūgį ir pajėgumą; jam turi būti sudarytas pilnutinis gyvenimas, toks, kokį turi suaugusieji. [...] Ne žaislais apverskime vaikus, – jie labai greit sunaikinami ir išmetami į šiukšlyną, – bet parūpinkime jiems žemės sklypą, kur mažieji galėtų gyventi ir dirbti su mažais patraukliais įrankiais! [...]
Domicelė Petrutytė. „Vaikas – Dievo dovana“. Kaunas: GABIJA, 1993 m. Leidinį Lietuvos švietimo istorijos muziejui padovanojo Marija Sidabrienė, minint 100-ąsias D. Petrutytės gimimo metines
Vaikams reikalingos ne lėlės, kurioms išmetami tūkstančiai dolerių, bet tikri vaikai ir tikra žodžio prasme visuomeninis gyvenimas, kur vaikai, bendraudami ir veikdami sutartinai, pasiruoštų ateities socialinio gyvenimo uždaviniams bei pareigoms. Ne lėlėms namai, bet tikri namai su visais pritaikytais patogumais vaikui!“.
Domicelė Petrutytė praktikuoti darbą, paremtą gydytojos ir pedagogės Marijos Montessori (1870–1952) vaikų lavinimo idėjomis, pradėjo seserų benediktinių, pranciškonių vienuolijose. 1934 m., kartu su Marija Varniene (1886–1982) dalyvavo Montessori kursuose Nicoje, Prancūzijoje ir įsitikino šio mokymo galia bei privalumais.
Sesėms pranciškonėms Kaune paraginus D. Petrutytę eiti pasaulietiniu pedagogės keliu, ji visam gyvenimui susiejo savo likimą su Marija ir Adomu Varnais. Su M. Montessori mokymo pradininke Lietuvoje – Marija Varniene „Vaikų nameliuose“ auklėjo ir ugdė mažuosius, toliau gilinosi į Montessori sistemos privalumus, galimybes atskleisti vaiko vidinio pasaulio pilnatvę, tobulinosi M. Montessori vadovaujamoje pradžios mokykloje Larene, Olandijoje.
Domicelė Petrutytė ir Marija Varnienė Montessori kursuose Nicoje, Prancūzijoje. Nica, 1934 m.
Montessori mokymo metodo užsiėmimai Marijos Varnienės „Vaikų nameliuose“. Apie 1931 m.
II-ojo pasaulinio karo sūkurys į savo verpetus įsuko ir D. Petrutytę su M. ir A. Varnais, jie buvo priversti trauktis iš Lietuvos. Tačiau, M. Montessori idėjas pedagogės netruko paskleisti išeivijoje. 1945 m. Vokietijoje M. Varnienė ir D. Petrutytė įsteigė Ravensburgo lietuvių montesorinę mokyklą.
1949 m. persikėlus į JAV, jiems teko patirti imigrantų dalią: mokytis anglų kalbos, dirbti nekvalifikuotą darbą, ieškoti savo vietos po saule. 1958 m. D. Petrutytė ir M. Varnienė įsteigė Amerikos lietuvių Montessori draugiją, o 1959 m. Marijos ir Adomo Varnų namuose Čikagoje – įkūrė mokyklėlę „Vaikų židinėlis“. Pašaukimas – gyvenimą pašvęsti vaikui, buvo pastebėtas JAV švietimo sistemos atstovų. Montessori praktikos patirčių iš D. Petrutytės sėmėsi JAV Montessori sąjūdžio organizatorė Nancy Rambusch. D. Petrutytė vadovavo Oak Park Montessori auklėtojų kursams, dirbo JAV Montessori mokyklėlėse. M. Varnienės ir D. Petrutytės paskleistos M. Montessori idėjos prigijo JAV lietuvių tarpe. Vėliau, jau kitų atsidavusių pedagogų, buvo puoselėjamos Leono ir Irenos Kriaučeliūnų „Vaikų nameliuose“, Lemonto „Žiburėlyje“.
Užsiėmimai „Vaikų židinėlyje“. Marijos ir Adomo Varnų bei Domicelės Petrutytės name Čikagoje, JAV. Čikaga, 1960 m. Vaikai tvarkosi, šluoja, valo grindis. Tai Montessori metodo aplinkos apžiūrėjimo pratimai, kurių tikslas – prižiūrėti aplinką, gerbti daiktą, ugdytis tvarkingumą.
Užsiėmimai „Vaikų židinėlyje“. Marijos ir Adomo Varnų bei Domicelės Petrutytės name Čikagoje, JAV. Čikaga, 1960 m. Vaikai lavina klausą su garsų dėžutėmis ir dirba su spalvų pažinimo lentelėmis. Tai Montessori metodo pojūčių lavinimo pratimai.
Informaciją parengė Lietuvos švietimo istorijos muziejaus muziejininkė Gabija Mackevičiūtė