Gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena

Gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – pristatome retą muziejinį eksponatą – laikraštį „Aušra“. Vienas pirmųjų periodinių pasaulietinio turinio leidinių lietuvių kalba – „Aušra“ šįmet švenčia 140 metų sukaktį nuo pirmo savo pasirodymo. Muziejuje eksponuojamas 1885 metų laikraščio „Aušra“ sąsiuvinių komplektas.

„Aušroje“ pasakotos Europos tautų atgimimo, išsivadavimo iš stingdančių monarchijų istorijos, skelbti originalūs grožinės literatūros kūriniai, daug dėmesio skirta lietuvių kalbai. Tautiškame, romantinės dvasios leidinyje debiutavo pirmo ryškumo Lietuvos kultūrinio žvaigždyno šviesuliai: Jonas Mačiulis-Maironis, Andrius Vištelis-Višteliauskas, Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis ir daugelis kitų. Be turtingos Lietuvos istorijai skirtos rubrikos „Isz musu praeigos“, įdomios ir kitos laikraščio rubrikos ar jų antraštės, šiandien skambančios linksmai: „Gromatos isz Amerikos“, „Apgarsinimai“, „Gromatu skardinė“, „Kliaudu attaisa“. Amerikietiškoje skiltyje „Aušros“ svarba emigrantams tautiečiams vaizdžiai išreikšta eiliuotu tekstu: „Linksmas dienas apturėjom, / kad „Gazieta“ paregėjom / Kuri kaip saulė teka, / Tikrais žodžeis i mus szneka“.

Pirmuoju „Aušros“ redaktoriumi, 1883 m. pasirašė gydytojas, lietuvių tautinio atgimimo patriarchas daktaras Jonas Basanavičius (1851–1927). Pirmieji „Aušros“ numeriai išspausdinti Albano ir Kybelkos spaustuvėje Ragainėje, Prūsijoje (dab. Nemanas, Rusija). Muziejaus pristatomas „Aušros“ sąsiuvinių komplektas, redaguotas kultūrininko, publicisto Martyno Jankaus (1858–1946), išleistas 1885 metais (1-8 numeriai Otto Mauderodės spaustuvėje, 9-12 numeriai Jurgio Mikšo spaustuvėje, Tilžėje). Tarp įvairių poleminių tekstų liesta ir švietimo tema, rūpintasi lietuvių mergaičių lavinimu.

Per „Aušros“ gyvavimo metus (1883–1886 m.) išėjo 40 laikraščio numerių. „Aušrą“ rėmė, skaitė ir platino ne tik Lietuvoje, ji buvo populiari ir tarp lietuvių studentų Rusijos imperijos universitetuose, pasiekdavo ir pirmosios bangos lietuvius emigrantus už Atlanto vandenyno. Knygnešių iš Prūsijos nelegaliai pargabenta „Aušra“, kaip ir kitos lietuviškos knygos, tik slapta patekusios į Lietuvą dėl Rusijos čia vykdyto spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo (1864–1904 m.), telkė lietuvius, ugdė tautinę savimonę, ruošė žmones epochiniams pokyčiams.

Eksponatas Lietuvos švietimo istorijos muziejaus rinkinių