ISTORIJŲ ĮVAIROVĖ PLAKATUOSE

by lsim

Irma Gūžienė

Lietuvos švietimo sitorijos muziejaus komunkacijos koordonatorė

Istorijų įvairovė plakatuose

Plakatas – dekoratyvus didelio formato taikomosios grafikos kūrinys su tekstu ir vaizdu. Tai vienas iš anksčiausiai naudotų reklamos būdų. Šią funkciją plakatas perėmė iš afišos – renginio ar įvykio reklaminio skelbimo, kabinto viešojoje vietoje. Agitaciniais, reklaminiais, informaciniais bei mokymo tikslais išleisti plakatai jau XIX a. pab. buvo svarbi vizualios komunikacijos priemonė.

Plakato raida glaudžiai susijusi su spaudos, litografijos galimybėmis. Litografija – plokščiaspaudės grafikos technika, kurios pagrindas yra litografinis akmuo (kalkakmenis), išrasta 1798 m. vokiečių rašytojo ir aktoriaus Alois Senefelder (1771–1834). Ši technika buvo per brangi masinei plakatų gamybai. 1866 m. prancūzų tapytojas Jules Cheret (1836–1933) panaudojo „trijų akmenų litografijos procesą“ (tris akmenis – raudoną, geltoną ir mėlyną) ir sukūrė spalvotą plakatą.

J.Cheret ištobulintos spalvotos litografijos metodą nebrangiems spalvotiems plakatams kurti pradėjo naudoti ir kiti prancūzų dailininkai. Jie darbus eksponavo tiesiog gatvėje. Netrukus dėl plakatų gausos Paryžiaus gatvės tapo tikromis meno galerijomis, dar vadinamomis „vargšų paveikslų galerijomis“ dėl galimybės plakatus pamatyti ir neturtingųjų luomo atstovams.

XIX a. pab. plakatas tapo galinga, ekonomiška reklamos priemone ir tikra meno forma. Iki 1890 m. plakato menas paplito ir kitose Europos valstybėse.

Įvairių šalių plakatai – savitas šalies kultūrinio gyvenimo atspindys. Prancūzijoje plakatais viliodavo užeiti į kavines ar kabaretus, Italijoje viešindavo operą ir madą, Ispanijoje suburdavo minią į festivalius ar bulių kautynes, Vokietijoje reklamuodavo žurnalus ir prekybines muges, Britanijoje ir Amerikoje – literatūrinius žurnalus, dviračius, cirką.

Vizualiai ryškus, lengvai perskaitomas ir suprantamas plakatas patraukdavo praeivių dėmesį, formuodavo politinį požiūrį, viliodavo apsilankyti renginiuose, padrąsindavo įsigyti prekę ar paslaugą, taip pat ir mokydavo.

XIX a. plakatai paplito švietimo procese kaip įtaigi ir informatyvi vaizdinė mokymo priemonė. Patraukli iliustracinė medžiaga skirta biologijos, anatomijos, botanikos, zoologijos, geografijos, fizikos, literatūros, istorijos, pasaulio pažinimo pamokoms paįvairinti, vadovėlių turiniui papildyti.

Lietuvos švietimo istorijos muziejuje saugomi gausūs originalių XX a. pr. vaizdinių mokymo priemonių – plakatų rinkiniai. Vokietijoje, Austrijoje ir Čekijoje išleisti plakatai spausdinti litografijos bei ofseto būdu išsiskiria tiek mokslinio turinio nuoseklumu, tiek vaizdine raiška.

Parodoje „Istorijų įvairovė plakatuose“ eksponuojami lenkų kilmės klasikinės filologijos specialisto Stefan Cybulski (1858–1937) parengti helenistinės civilizacijos sociokultūrinius procesus atspindintys, graikų ir romėnų gyvenseną, finansus, laivybą, kultūrą liudijantys plakatai. Šios mokymo priemonės, skirtos gimnazijų ir akademinių istorijos studijų moksleiviams, buvo labai populiarios Centrinės ir Rytų Europos mokyklose. Plakatai išleisti pačioje XIX a. pab. – XX a. pr. „Hermann Springer“ litografijos spaustuvėje Leipcige, Vokietijoje. Kita eksponuojamų plakatų dalis – vaizdinės mokymo priemonės skirtos pasauliui pažinti. Tai austrų kūrėjo Emil Orlik (1870–1932) ir vokiečių dailininko Hugo Kempter (1855–?) Dresdene „C. C. Meinhold&Söhne“ spaustuvėje išleistos spalvingos ir nuotaikingos XIX a. vokiečių tradicinės gyvensenos vaizdų litografijos.

Plakatų – vaizdinių mokymo priemonių parodų ciklą tęsime. Kitose parodose supažindinsime lankytojus su gamtos ir humanitarinius mokslus reprezentuojančiais plakatais.

Lietuvos švietimo istorijos muziejus išleido parodos „Istorijų įvairovė plakatuose“   katalogą.

Parodą parengė Gabija Mackevičiūtė ir Rasa Vaikutytė, apipavidalino Raminta Ardzevičienė.