Kazimierui Būgai (1879-1924) atminti

Lapkričio 6-ąją dieną minime 145-ąsias Lietuvos kalbininko, lietuvių kalbos tyrinėtojo,
profesoriaus Kazimiero Būgos gimimo metines.

Kazimieras Būga gimė 1879 m. Pažiegėje, Zarasų rajone. Mokėsi Dusetose, vėliau Zarasuose, o nuo 1895 m. tęsė mokslus Šv. Kotrynos mokykloje Sankt Peterburge. Tėvų skatinamas 1897 m. įstojo į Sankt Peterburgo dvasinę akademiją, iš kurios po metų pasitraukė. Panašiu laiku atsiskleidė K. Būgos pašaukimas lietuvių kalbos tyrinėjimams. Pirmas ryškesnis K. Būgos kalbotyrinis darbas, kuriame autorius plačiai aptarė kalbotyrinę literatūrą ir Mikalojaus Daukšos raštus – „Genys margas, o lietuviška rašyba dar margesnė“ – išleistas 1900 m. ir išspausdintas „Tėvynės sarge“. K. Būgos profesiniam tobulėjimui reikšmingos įtakos turėjo ir pažintis su teologu, lietuvių kalbos tyrinėtoju Kazimieru Jauniumi. Šis, pasak K. Būgos, buvo gabus, aiškiai, suprantamai ir įkalbamai dėstęs mokytojas, per keletą metų įdiegęs žinių apie lietuvių, latvių ir prūsų kalbas, kalbų mokslo teorijas. Kazimiero Jauniaus ir kitų inteligentų paskatintas, 1905 m. K. Būga įstojo į kalbotyros studijas Sankt Peterburgo universitete.

Jau kaip pripažintas kalbos autoritetas K. Būga 1908 m. išleido veikalą „Aistiški studijai.
Tyrinėjimai lygintojo prūsų, latvių ir lietuvių kalbomokslio“, 1910 m. parašė didelės apimties straipsnį apie lietuvių kalbą į lenkų „Didžiąją enciklopediją“, o 1911 m. studiją „Apie lietuvių asmens vardus“.
1912 m. atsidėjo lietuvių kalbininko, tautosakininko Antano Juškos žodyno redagavimo darbams.

1914 m. tobulinosi Karaliaučiaus universitete, vėliau paskirtas Peterburgo universiteto privatdocentu, o 1917-1920 metais buvo Permės ir Tomsko universitetų profesoriumi. 1920 m. grįžo į
Lietuvą ir ėmėsi lietuvių kalbos žodyno sudarymo ir leidybos (pirmasis „Lietuvių kalbos žodyno“ sąsiuvinis išleistas 1924 m.).

1924 m. gruodžio 2 d. Kazimieras Būga mirė. Palaidotas Kauno kapinėse, vėliau palaikai perkelti į Petrašiūnų kapines.