by lsimLietuvoje, atkūrus nepriklausomybę, kūrėsi ir Lietuvos švietimo sistema. Carinės okupacijos palikimas buvo menkas – pagal 1923 m. duomenis net 32,64 % žmonių buvo beraščiai. Manoma, kad realiai tik pusė lietuvių buvo išties raštingi – mokėję ir skaityti, ir rašyti. Taigi pagrindiniu valstybės rūpesčiu švietimo erdvėje tapo nacionalinės švietimo sistemos sukūrimas ir analfabetizmo likvidavimas. 1920 m. duomenimis Lietuvoje buvo 16 gimnazijų, 22 progimnazijos, 16 vidurinių mokyklų, 15 iš jų – privačios. Į progimnazijas ir gimnazijas stodavo baigusieji 4 klasių pradinę mokyklą.
Muziejuje yra saugomas dokumentas – „Mokslo programa stojantiesiems į „Žiburio“ gimnaziją Prienuose (1925 m.)“, kuriame pateikiami išsamūs reikalavimai dėl vaikų kompetencijų stojant į gimnazijos I ir II klases. Dokumente randame ir šiai dienai kiek neįprastų reikalavimų, pavyzdžiui, stojantieji į II klasę turėjo turėti gerus vokiečių kalbos pagrindus, kas apėmė ne tik skaitymą ir rašymą, bet taip pat ir mokėjimą linksniuoti bei asmenuoti.
Pati gimnazija buvo pradėta statyti 1920 m. pavasarį, o tų pačių metų rudenį joje jau veikė 4 klasės. Statybos buvo baigtos 1924 m., o 1925 m. pavasarį išleista pirmoji abiturientų laida. Tai buvo privati gimnazija, kurioje mokslas buvo mokamas. Prienų „Žiburio“ gimnazijos abiturientų žinios atitiko valstybinių gimnazijų reikalavimus, tad absolventai į aukštąsias mokyklas buvo priimami be stojamųjų egzaminų.
Nuotraukose: Mokslo programa stojantiesiems į „Žiburio“ gimnaziją Prienuose (1925 m.)
Eksponatai iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus rinkinių.