Lietuvos švietimo istorijos muziejus
Palaukite

Smaragdinio muziejaus šimtmečio vakaras

Vėlyvą rugpjūčio 18-tos pavakarę Lietuvos švietimo istorijos muziejaus kiemelyje gausiai susirinkusi publika šurmuliavo smaragdiniame šimtmečio vakare. Renginio metu šventinę nuotaiką papildė „Pankiki" skanėstai, o vainikavo - filmo „Knygynas" peržiūra.

Šis šventinis vakaras - įžanginis renginys į Lietuvos švietimo istorijos muziejaus šimtmečio minėjimo renginių ciklą. Iki pat oficialios muziejaus gimimo dienos - lapkričio 18 dienos, kiekvieną mėnesį muziejus, pratęsdamas įkurėjo V. Ruzgo iniciatyvą, kvies į prasmingus, miesto kultūrinį gyvenimą papildančius renginius.

Daugiau informacijos apie šimtmečio minėjimo renginius: www.lsim.lt

Nuotrauka: Lietuvos švietimo istorijos muziejus

     Ekskursija „Vinco Ruzgo šviesos keliu“

Previous
Next
 

Rugsėjo 17 d., šeštadienį, įvyko Lietuvos švietimo istorijos muziejaus ir Kauno Vinco Kudirkos bibliotekos organizuota ekskursija „Vinco Ruzgo šviesos keliu“.

Muziejaus ir bibliotekos pirmtakės, Centrinės mokytojų skaityklos, įkūrimo 100-mečiui paminėti skirtos ekskursijos metu kartu su gide Ramune Kerdokaite-Vlasenkiene ekskursijos dalyviai pasivaikščiojo bendros istorijos takais, aplankė pastatus Kauno centre ir senamiestyje, kur tarpukariu buvo įsikūrę muziejaus ir bibliotekos namai. Užsukę į dabartines muziejaus patalpas, adresu Vytauto pr. 52, aplankė Vinco Ruzgo memorialinį kabinetą, kuriame eksponuojama dalis autentiškų muziejininko, pedagogo, bibliotekininko asmeninių daiktų.

Džiaugiamės prasmingu renginiu ir dalinamės foto akimirkomis iš ekskursijos.

Nuotraukos: Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka

 
 
 
 
 
 

Dr. Mariaus Lasinsko paskaita „Vaistažolių nauda sveikatai“

Previous
Next

Spalio 19 d. vakarą Lietuvos švietimo istorijos muziejuje vyko vieša dr. Mariaus Lasinsko paskaita „Vaistažolių nauda sveikatai“.

Muziejaus svečią ir susirinkusius paskaitos dalyvius pasveikino direktorė Jolita Rudgalvienė. Muziejaus direktorė pasidžiaugė šio gražaus renginio iniciatyva, o taip pat pristatė ir š.m. spalio 18 d. Art deco erdvę papuošusią iš muziejaus rinkinių parengtą parodą „Naudingi ar nuodingi? XIX a. pab. – XX a. pr. mokomieji plakatai“.

Kol paskaitos dalyviai mėgavosi aromatingos arbatos skoniu, lektorius labai išsamiai ir įdomiai pristatė tris žolininko taisykles, be kurių į gamtą geriau neiti. Klausytojams išaiškino, kaip teisingai atpažinti, rinkti, džiovinti ir vartoti maistinius bei vaistinius augalus. Kaip likti sveikiems ir geros nuotaikos!

MOKSLINĖ KONFERENCIJA „MUZIEJUS - NAUJA MOKYMO IR MOKYMOSI ERDVĖ“

Previous
Next

2022 m. spalio 21 d. Lietuvos švietimo istorijos muziejuje vyko mokslinė konferencija „Muziejus – nauja mokymo ir mokymosi erdvė“. Muziejaus šimtmečiui paminėti skirto renginio metu buvo nagrinėta muziejaus institucijos ir lankytojo santykio kaita bei naujos asmenybės ugdymo, jos įgūdžių lavinimo neformalioje muziejaus erdvėje galimybės.

Džiaugiamės, jog konferencijoje dalyvavo ne tik muziejininkai ir muziejaus darbuotojai - savo pranešimais konferencijos programą papildė švietimo sektoriaus atstovai, tyrėjai, taip pat inovatyvių ekspozicinių bei mokymosi priemonių kūrėjai.

Konferencijos pranešimai ir pertraukų metu vykusios specialistų diskusijos dar kartą išryškino neformalios švietimo erdvės svarbą šiandieniniam vartotojui ir muziejaus institucijai. Viliamės, kad renginio metu išsakytos mintys ir užmegzti ryšiai išaugs į prasmingus ateities projektus, leisiančius tiek organizuotoms grupėms, tiek pavieniams lankytojams muziejuje pasiekti netradicines mokymo ir mokymosi galimybes.

Dalinamės Kauno taikomosios dailės mokyklos fotografijos specialybės mokinių E. Žąsytytės ir S. Sikarskaitės įamžintomis konferencijos akimirkomis bei mokslinės konferencijos „Muziejus – naujo mokymo ir mokymosi erdvė“ pranešimų įrašu internete:

https://fb.watch/gq1nEPp97Q/

                    SVEIKINIMAI IŠ PRAEITIES 

Image

„REBUS OMNIA SPONTE FLUANT ABSIT VIOLENTIA“ – tai garsiojo čekų filosofo, teologo ir pedagogo, mokslinių leidinių autoriaus, švietėjo Jano Amoso Komenskio (John Amos Comenius (1592–1670)) kūrybos moto kartu su šventiniais sveikinimais iš Uhersky Brodo (Uhersky Brod) J. A. Komenskio vardo muziejaus kolegų 1966 m. atskriejęs iš to meto Čekoslovakijos (dabar Čekijos Respublika). Minint muziejaus įkūrimo 100-metį, malonu prisiminti ilgiau nei dešimtmetį trukusius profesinės bendrystės saitus tarp Respublikinio pedagoginio muziejaus direktoriaus Vinco Ruzgo ir J. A. Komenskio vardo muziejaus direktoriaus dr. Jano Pavelčiko, taip pat, kolegišką muziejininkų bendradarbiavimą, keitimąsi tyrinėjimų medžiaga, leidiniais, sveikinimais. Apie tai Vincas Ruzgas užsimena ir straipsnelyje „Mąstytojas – humanistas“, 1967 m. kovo 28 d., laikraštyje „Kauno tiesa“.

„TEGU VISKAS LAISVAI TEKA, PRIEVARTA NEREIKALINGA“ (J. A. Komenskis, „Visi didaktikos veikalai“, 1657 m.).

Eksponatas iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus rinkinių.

Previous
Next

„GARBĖ JUMS IR GARBĖ KAUNO MIESTUI, KURIS JUS ĮSTEIGTI SUMANĖ“

Lietuvos universiteto rektorius Mykolas Römeris 1927 m. lapkričio 20 d. sveikino muziejų tokiais žodžiais: „Lietuvos universiteto vardu aš sveikinu Pedagoginį muziejų ir reiškiu šiai gražiai ir naudingai kultūros įstaigai tikros pagarbos ir nuoširdžios simpatijos žodžius. Lietuvos universitetas, kaip aukščiausioji Lietuvoje ne tik mokslo, bet ir mokymosi bei auklėjimo įstaiga yra organiškai surišta su visu Lietuvoje švietimo darbu ir visomis pedagoginio veikimo sritimis, nes nuo to darbo ir to veikimo pareina jaunimo paruošimas aukštajam mokslui, o tuo pačiu ir universiteto darbo vaisingumui. [...] Per savo penkerių metų sukaktuves Pedagoginis muziejus turi rimto pagrindo didžiuotis savo nuveiktu darbu [...] Jūsų sukaktuves lydi simpatija ir tikra pagarba visų, kuriems brangus yra švietimas ir kultūra Lietuvoje. Garbė jums ir garbė Kauno miestui, kuris Jus įsteigti sumanė ir kuris Jus globoja.“

Nuotraukose:

1. Mykolas Römeris (1880–1945) – teisininkas, konstitucinės teisės mokslo Lietuvoje kūrėjas, profesorius, ilgametis Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas) rektorius (1927–1928, 1933–1939). Atvaizdas iš Vytauto Didžiojo universiteto 1935 m. Pavasario semestro kalendoriaus.

2. Lietuvos universiteto rektoriaus Mykolo Römerio sveikinimas. Rankraštis. Kaunas, 1927 m. Originalas saugomas Lietuvos švietimo istorijos muziejuje.

Previous
Next
 

Muziejaus bičiulė – knygininkė Marija Piaseckaitė-Šlapelienė (1880–1977) įvairiomis progomis dedikavo daug gražių, šiltų ir prasmingų sveikinimų muziejaus direktoriui Vincui Ruzgui ir darbuotojams. M. Šlapelienės nuoširdų žodį dažnai lydėjo ir išskirtinės dovanos – kartu su sutuoktiniu Jurgiu Šlapeliu (1876–1941) įkurto knygyno daiktai: leidinių katalogai, retesnės žymių lietuvių autorių XX a. pradžios knygos, vaizdingi atvirukai, knygyno kanceliarijos detalės (vokai, sąskaitų blankai, kt.).

Marija ir Jurgis Šlapeliai – iškilūs lietuvybės Vilniuje puoselėtojai nelengvais Lietuvai laikais! Minėdami muziejaus įkūrimo 100-metį, didžiuojamės galėdami pristatyti dalelę šių didžių žmonių perduoto palikimo mums.

 

Nuotraukose:

  1. Sutuoktiniai – Marija ir Jurgis Šlapeliai. 1905 m. vestuvinės nuotraukos kopija (FOTO, Vilnius, 1972 m.)
  2. M. Šlapelienės LIETUVIŲ KNYGYNO XX a. p. p. sąskaitos blankas su M. Šlapelienės 1972 m. įrašu – dedikacija muziejui.
  3. M. Šlapelienės LIETUVIŲ KNYGYNO 1918 m. laiškinio atviruko – „Kas bus, kas nebus, bet Lietuva nepražus!“ – reversas.
  4. M. Šlapelienės LIETUVIŲ KNYGYNO 1918 m. laiškinis atvirukas – „Kas bus, kas nebus, bet Lietuva nepražus!“ su M. Šlapelienės prierašu – „Liet. karžygys“, 1972 m.
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Previous
Next

SVEIKI SULAUKĘ ŠVENTŲ VELYKŲ! Šią šventinę dieną, žvelgdami į kelis sveikinimus iš praėjusio amžiaus – atvirukus, atsiųstus muziejaus bičiulių, atskleidžiame dalelę istorijos, tarpstančios iš jų. Kiek daug šie sveikinimai primena! Prieš ketvirtį amžiaus Kauno miesto mero Alfonso Andriuškevičiaus ir vicemerės Vincės Vaidevutės Margevičienės sveikinimas šv. Velykų proga atverčia vieną sudėtingiausių 100-metės muziejaus istorijos lapų. Sunkių metų, bet pažymėtų nuostabios bičiulystės su tikra muziejaus rėmėja V. V. Margevičiene, visuomet tvirtai ir profesionaliai palaikiusia muziejininkus išbandymų kelyje į šiuolaikinę muziejininkystę.

O muziejaus bičiulės Marijos Šlapelienės, ne kartą pristatytos muziejaus šimtmečio istorijos pasakojimuose, prieš 50 metų Velykų proga padovanoti dailininko Antano Jaroševičiaus (1870–1956) sukurti atvirukai, tiesia atminties tiltus tarp šiandienos, sovietinės ir tarpukario Lietuvos.

Kauno arkikatedros kunigo kanauninko Juozo Bylos sveikinimas, rastas muziejaus įkūrėjo Vinco Ruzgo „prieteliaus“ Antano Vokietaičio archyviniuose lobiuose, beje, vis dažniau sulaukiančiuose smalsių tyrinėtojų žvilgsnių, atskleidžia neatsiejamus tarpukario šviesuolių ryšius, primena žmones, gyvenusius gyvenimus vardan tos Lietuvos!

Nuotraukų aprašai:

1. Kauno miesto mero Alfonso Andriuškevičiaus ir vicemerės Vincės Vaidevutės Margevičienės velykinis sveikinimas Respublikinio pedagoginio muziejaus direktoriui Jonui Bielskiui (1938–2004). Kaunas, 1997 m.

2. Laiškinis atvirukas SVEIKI SULAUKĘ ŠVENTŲ VELYKŲ! Dailininkas A. Jaroševičius, Šlapelių knygyno leidimas, XX a. pr. M. Šlapelienės dovana muziejui 1972 m.

3. Kauno arkikatedros kapitulos kanauninko, Kauno kunigų seminarijos bažnytinio giedojimo dėstytojo, kunigo melomano, dainininko Juozo Bylos (1871–1944) sveikinimo kortelė pedagogui Antanui Vokietaičiui (1877–1950). Kaunas, 1932 m.

Previous
Next

Ukrainos pedagoginio muziejaus kolegų sveikinimas Tarptautinės muziejų dienos proga tik dar kartą patvirtina, koks svarbus yra švietimo ir ugdymo vaidmuo, istorinės atminties puoselėjimas žmonijai vis tebekeliaujant tauresniojo žmogiškumo link.

Sveikinimo kortelė gauta 1994 m., praėjus vos dviem metams po muziejaus Kyjive, Ukrainoje atkūrimo (Ukrainos pedagoginis muziejus įkurtas 1902 m.). Deja, glaudesnė bendrystė tarp muziejų neužsimezgė. Tiek tuomečio Respublikinio pedagoginio muziejaus Kaune, tiek Kyjivo muziejininkai mokėsi kurti ir veikti, pažinti ir atrasti naujus muziejininkystės horizontus vakarietiškų vertybių pasaulyje.

O šiandien, Tarptautinės muziejų dienos proga, kolegoms Kyjive ir visiems muziejininkams linkime ne tik „stiprios sveikatos, įdomių atradimų, pasiekimų darbe“, ko mums iš Kyjivo linkėta prieš 28-erius metus, bet ir tiesos, šviesos ir laisvės pergalės!

Aprašai prie iliustracijų:

1. Sveikinimo atvirukas. Ukrainos pedagoginis muziejus. Kyjivas, 1994 m.

2. Sveikinimo tekstas Tarptautinės muziejų dienos proga iš kolegų muziejininkų. Ukrainos pedagoginis muziejus. Kyjivas, 1994 m. gegužės 18 d.

 

Previous
Next

„Giliai suvokianti grožį“ – taip Respublikinio Pedagoginio muziejaus direktorius Vincas Ruzgas atsiliepė apie Mikaliną Glemžaitę (1891–1985) – pedagogę, kraštotyrininkę, vieną garsiausią Lietuvos etnografę, rankdarbių, o ypač puošimosi tautiniu kostiumu ypatingomis progomis populiarintoją.

Muziejaus įkūrimo 100-mečiui skirtoje linkėjimų ir sveikinimų iš praeities „skrynioje“, pedagogės, iniciatyvios Šaulių sąjungos narės M. Glemžaitės dovana išskirtinė – tai patikėjimas muziejui saugoti ir populiarinti jos sukauptą, plačiai tautinio meno gylį ir grožį atskleidžiančią rankdarbių (siuvinių, karpinių, drožinių, pynimų, odos ir metalo dekoracijų), piešinių, iškarpų, fotografijų, etnografinių leidinių kolekciją. Lietuvos švietimo istorijos muziejui (iki 2009 m. Pedagoginis muziejus) vertingi eksponatai perduoti saugoti 1962–1981 m. M. Glemžaitės tyrinėjimų laukas aktualumo nepraranda ir šiandien, o surinkti, užfiksuoti, aprašyti lietuvių materialiosios ir dvasinės kultūros pavyzdžiai sudomina ne tik muziejaus ekspozicijų lankytojus, bet ir daugelį tyrinėtojų iš Lietuvos universitetų, muziejų, bibliotekų ir kitų kultūros ir švietimo institucijų.

Aprašai apie iliustracijas: 

1.Mikalina Glemžaitė. Fotografija – P. Brėdikytės. Kaunas, 1934 m.
Respublikinio pedagoginio muziejaus direktoriaus, mokytojo Vinco Ruzgo straipsnis apie Mikaliną Glemžaitę jos jubiliejaus proga. „Vakarinės naujienos“, Nr. 264, 1971 m.
Albumo „Mokytojos-kraštotyrininkės Mikalinos Glemžaitės rinkinių apžvalga 1920–1980“ antraštinis lapas.

2.Mikalinos Glemžaitės padėkos žodis, įrašytas Respublikinio pedagoginio muziejaus lankytojų atsiliepimų knygoje. Kaunas, 1981 m.

Image

„Prašau man padėti įrengti mažą „Egipto kampelį“...“

Neramią 1940-ųjų vasarą muziejaus vedėjas Vincas Ruzgas gavo intriguojantį laišką. Viena rimčiausių to meto egiptologių – Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė pateikė siūlymą: „Prašau man padėti įrengti mažą „Egipto kampelį“. Jo uždavinys bus pernešti žiūrovą į požemių senovės Egipto kapus – kuriuose taip aiškiai atsispindi visas senovės Egipto gyvenimas. Tas kampelis turės tarnauti ir visos senovės kultūros populiarizacijai [...]. Turiu viltį, kad Jūs, kuris vienintelis iki šiol iš muziejų vedėjų Kaune atatinkamai įvertinot tuos eksponatus, padėsite man juos sutvarkyti ir duosite galimybę sunaudoti mano specialybę plačių visuomenės sluoksnių naudai [...]“. Muziejaus direktorius Vincas Ruzgas laiško viršuje pažymėjo, kad atsakė užklausėjai 1940 m. rugpjūčio 7 d. Ką žymiajai egiptologijos mokslo Lietuvoje pradininkei atsakė muziejaus direktorius, nekart margose muziejaus ekspozicijose „priglaudęs“ viešinimui jos sukauptas Egipto senienas, lieka paslaptis.

Visgi senovės Egipto „kampelis“ muziejuje nebuvo įrengtas. Toli gražu, pats V. Ruzgas ir visa jo muziejinė veikla Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje balansavo okupacinių režimų sūpuoklėse. 1941 m. gegužę mirusi garbi mokslininkė savo Egipto senienų kolekciją paliko Kultūros muziejui... O iškalbingi faktai apie Vinco Ruzgo ir Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės bendradarbiavimą, populiarinant Egipto senovės istoriją Lietuvoje, nugrimzdo užmarštin.

Nuotraukoje:
Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės parengtas vadovėlis Vytauto Didžiojo universiteto Rytų istorijos kurso klausytojams. Kaunas, 1932 m.

Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės laiško, rašyto 1940 m. rugpjūčio 3 d., skirto muziejaus direktoriui Vincui Ruzgui, vokas.

Eksponatai iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus rinkinių.

Image

2015 metais į muziejų užsuko ne tipinis lankytojas. Muziejuje apsilankė Kauno technologijos universiteto Architektūros studijų programos studentas, kuris turėjo aiškią užduotį – įamžinti muziejaus erdves. Patogiai įsitaisęs ekspozicijos centre ir ten praleidęs apie pusdienį, studentas nupiešė įvairių muziejaus erdvių ir pastato fasado eskizų. Deja, neapsikeitus kontaktais, buvo manyta, kad piešinių muziejaus kolektyvas daugiau taip ir nebepamatys...

Tų pačių metų lapkričio 18-ąją dieną muziejų pasiekė nuostabus sveikinimas, nustebinęs visus darbuotojus! Tai buvo to paties muziejaus lankytojo Shahzad Kashif sveikinimas 93-iojo muziejaus gimtadienio proga.

Nuotraukoje Shahzad Kashif piešinys. Kaunas, 2015 m.

Image

1927-ųjų metų lapkričio 18 d. Pedagoginio muziejaus 5-ių metų veiklos paminėjimo iškilmėse Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejaus („M. K. Čiurlionies galerijos“) direktorius Paulius Galaunė „asmeniškai dalyvauti“ negalėjo, bet ta proga pasiuntė telegramą. P. Galaunės vardu atskriejo žinutė, linkinti „pasisekimo tolimesniame darbe“.

Pauliaus Galaunės ir Pedagoginio muziejaus vedėjo Vinco Ruzgo keliai muziejininkystės srityje susieidavo dažnai. Vien dėl „Tautos muziejaus“ rūmų statybų šiems kultūros įstaigų vadovams teko ne kart lankytis miesto Rotušėje ir pasisakyti vadovaujamų įstaigų „reikalu“.

Sveikinimo telegramą P. Galaunės vardu ir „Tautos muziejaus“ rūmų statybos vajaus dokumentus, pasirašytus Kauno miesto burmistro Jono Vileišio, pristatome šio mėnesio „Linkėjimų iš praeities“ serijoje.

Eksponatai iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus rinkinių. 

Image

Muziejaus įkūrėjui Vincui Ruzgui šeima ir muziejus buvo svarbiausi gyvenime. Vinco ir Anelės Ruzgų dukros Aliodija ir Dalia visada buvo tėvo padėjėjos ir sukiojosi muziejuje. Vienoje kitoje fotografijoje mažosios mergaitės įamžintos mojančios iš muziejaus balkonėlių ar pozuojančios tarp muziejaus gyvojo kampelio gyventojų. Vincas Ruzgas saugojo šeimą, rūpinosi savo atžalomis, ypač dukromis – balerina Aliodija ir lituaniste Dalia, kuomet sūnus Algirdas Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Vakarus... Minint muziejaus įkūrimo 100-metį, vartant jo istorijos puslapius, po muziejaus pastoge tarsi ir vėl suburiam Ruzgų šeimą – muziejaus renginiuose besisvečiavusias Aliodiją ir Dalią, visada dėkojusias muziejininkams už tėvo pradėtų darbų puoselėjimą, ir sūnaus Algirdo artimuosius. Algirdo Ruzgo žmona Elena Akmenskaitė, buvusi Niujorko Maironio vardo lituanistinės mokyklos vedėja, ilgametė mokytoja ir vadovėlio „Gintarėliai“ autorė bei Vinco Ruzgo vaikaitė Astra, apsilankiusios muziejuje 2008 metais, paliko prasmingus įrašus muziejaus metraštyje. Jais dalydamiesi ir užveriam „Linkėjimų iš praeities“ skrynelę. Dėkojame visiems, kartu su mumis vertusiems sveikinimų kalendorių šiais ypatingais muziejui – jubiliejiniais metais.

Eksponatai iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus rinkinių

Iliustracijų aprašai

1. Aliodija Ruzgaitė muziejaus 80-ojo jubiliejaus minėjimo metu. Kauno Vinco Kudirkos vardo viešoji biblioteka, 2002 m.

2. Dalia Ruzgaitė-Tamašauskienė parodoje „Lietuvos inteligentai – vadovėlių mokykloms autoriai“, skirtoje muziejaus 90-mečiui paminėti. Lietuvos švietimo istorijos muziejus, 2012 m.

3. Vincas Ruzgas su sūnumi Algirdu Kaune, apie 1926 m.

4. Elenos Akmenskaitės-Ruzgienės ir Astros Galandos įrašai muziejaus metraštyje, 2008 m.