Lietuvos švietimo istorijos muziejus
Palaukite
Image

Šimtmetį minintis Lietuvos švietimo istorijos muziejus organizuoja mokslinę konferenciją „Muziejus – nauja mokymo ir mokymosi erdvė“, vyksiančią 2022 m. spalio 21 d. Konferencija vyks Lietuvos švietimo istorijos muziejuje, Vytauto pr. 52, Kaune.

Muziejaus institucijos ir lankytojo santykio kaita skatina švietėjiško muziejaus raidą. Švietėjiško muziejaus tikslą aktualizuoja naujosios muzeologijos srovė, pagrindinį dėmesį skirdama asmenybės ugdymui bei jos įgūdžių lavinimui neformalioje muziejaus erdvėje, pasitelkus joje esančius resursus. Bendrosiose LR Kultūros ministerijos muziejų plėtros strateginių krypčių 2015–2020 metams nuostatose pažymima, jog institucija apima kur kas platesnes funkcijas nei atminties ar paveldo objektų tyrimas ir išsaugojimas. Šalia minėtų funkcijų akcentuojama muziejaus, kaip kultūros edukacijos bei bendruomenės telkimo institucijos vizija, kuri būtų patrauklus šiuolaikiškos muziejaus komunikacijos su visuomene rezultatas.

Daugelis Lietuvos muziejų šiandien vykdo neformalaus švietimo įstaigos funkcijas – kuria ir organizuoja edukacinius užsiėmimus, rengia interaktyvias ekspozicijas, forumus, diskusijas ir seminarus. Šalia mokytojų ir mokinių aktyvaus dalyvavimo muziejaus veiklose dažnai lieka neaktualizuotas suaugusiųjų, ypač vyresnių žmonių, švietimas bei viso gyvenimo mokymasis. Taip pat siekiamo rezultato ir aktyvios diskusijos retai kada sulaukiama ir apie formalaus švietimo programų ir muziejinio turinio sinergiją.

Kviečiame dalyvauti konferencijoje muziejų, mokslo ir kitų kultūros institucijų atstovus bei aptarti Lietuvos muziejuose vykdomą neformalaus ir formalaus švietimo veiklą, raidą, problemas ir perspektyvas. Atsižvelgiant į muziejaus veiklas ir problemas kviečiame konferencijoje pristatyti bei aptarti šias temas:

  • Muziejus – asmenybę ugdanti institucija;
  • Muziejų edukacijos samprata, jos ištakos ir raida;
  • Pagrindinės neformalios edukacijos veiklos kryptys;
  • Švietėjiška muziejų veikla;
  • Suaugusiųjų švietimas muziejuose – gerosios praktikos pavyzdžiai;
  • Formalaus švietimo programos ir muziejų veikla – suderinti (ne)įmanoma?

 

Pranešimo pavadinimą ir santrauką (iki 2000 spaudos ženklų) prašome siųsti el. paštu administracija@lsim.lt iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. Informacija telefonu 8 37 20 79 36

                    SVEIKINIMAI IŠ PRAEITIES 

Image

„REBUS OMNIA SPONTE FLUANT ABSIT VIOLENTIA“ – tai garsiojo čekų filosofo, teologo ir pedagogo, mokslinių leidinių autoriaus, švietėjo Jano Amoso Komenskio (John Amos Comenius (1592–1670)) kūrybos moto kartu su šventiniais sveikinimais iš Uhersky Brodo (Uhersky Brod) J. A. Komenskio vardo muziejaus kolegų 1966 m. atskriejęs iš to meto Čekoslovakijos (dabar Čekijos Respublika). Minint muziejaus įkūrimo 100-metį, malonu prisiminti ilgiau nei dešimtmetį trukusius profesinės bendrystės saitus tarp Respublikinio pedagoginio muziejaus direktoriaus Vinco Ruzgo ir J. A. Komenskio vardo muziejaus direktoriaus dr. Jano Pavelčiko, taip pat, kolegišką muziejininkų bendradarbiavimą, keitimąsi tyrinėjimų medžiaga, leidiniais, sveikinimais. Apie tai Vincas Ruzgas užsimena ir straipsnelyje „Mąstytojas – humanistas“, 1967 m. kovo 28 d., laikraštyje „Kauno tiesa“.

„TEGU VISKAS LAISVAI TEKA, PRIEVARTA NEREIKALINGA“ (J. A. Komenskis, „Visi didaktikos veikalai“, 1657 m.).

Eksponatas iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus rinkinių.

Previous
Next

„GARBĖ JUMS IR GARBĖ KAUNO MIESTUI, KURIS JUS ĮSTEIGTI SUMANĖ“

Lietuvos universiteto rektorius Mykolas Römeris 1927 m. lapkričio 20 d. sveikino muziejų tokiais žodžiais: „Lietuvos universiteto vardu aš sveikinu Pedagoginį muziejų ir reiškiu šiai gražiai ir naudingai kultūros įstaigai tikros pagarbos ir nuoširdžios simpatijos žodžius. Lietuvos universitetas, kaip aukščiausioji Lietuvoje ne tik mokslo, bet ir mokymosi bei auklėjimo įstaiga yra organiškai surišta su visu Lietuvoje švietimo darbu ir visomis pedagoginio veikimo sritimis, nes nuo to darbo ir to veikimo pareina jaunimo paruošimas aukštajam mokslui, o tuo pačiu ir universiteto darbo vaisingumui. [...] Per savo penkerių metų sukaktuves Pedagoginis muziejus turi rimto pagrindo didžiuotis savo nuveiktu darbu [...] Jūsų sukaktuves lydi simpatija ir tikra pagarba visų, kuriems brangus yra švietimas ir kultūra Lietuvoje. Garbė jums ir garbė Kauno miestui, kuris Jus įsteigti sumanė ir kuris Jus globoja.“

Nuotraukose:

1. Mykolas Römeris (1880–1945) – teisininkas, konstitucinės teisės mokslo Lietuvoje kūrėjas, profesorius, ilgametis Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas) rektorius (1927–1928, 1933–1939). Atvaizdas iš Vytauto Didžiojo universiteto 1935 m. Pavasario semestro kalendoriaus.

2. Lietuvos universiteto rektoriaus Mykolo Römerio sveikinimas. Rankraštis. Kaunas, 1927 m. Originalas saugomas Lietuvos švietimo istorijos muziejuje.

Previous
Next
 

Muziejaus bičiulė – knygininkė Marija Piaseckaitė-Šlapelienė (1880–1977) įvairiomis progomis dedikavo daug gražių, šiltų ir prasmingų sveikinimų muziejaus direktoriui Vincui Ruzgui ir darbuotojams. M. Šlapelienės nuoširdų žodį dažnai lydėjo ir išskirtinės dovanos – kartu su sutuoktiniu Jurgiu Šlapeliu (1876–1941) įkurto knygyno daiktai: leidinių katalogai, retesnės žymių lietuvių autorių XX a. pradžios knygos, vaizdingi atvirukai, knygyno kanceliarijos detalės (vokai, sąskaitų blankai, kt.).

Marija ir Jurgis Šlapeliai – iškilūs lietuvybės Vilniuje puoselėtojai nelengvais Lietuvai laikais! Minėdami muziejaus įkūrimo 100-metį, didžiuojamės galėdami pristatyti dalelę šių didžių žmonių perduoto palikimo mums.

 

Nuotraukose:

  1. Sutuoktiniai – Marija ir Jurgis Šlapeliai. 1905 m. vestuvinės nuotraukos kopija (FOTO, Vilnius, 1972 m.)
  2. M. Šlapelienės LIETUVIŲ KNYGYNO XX a. p. p. sąskaitos blankas su M. Šlapelienės 1972 m. įrašu – dedikacija muziejui.
  3. M. Šlapelienės LIETUVIŲ KNYGYNO 1918 m. laiškinio atviruko – „Kas bus, kas nebus, bet Lietuva nepražus!“ – reversas.
  4. M. Šlapelienės LIETUVIŲ KNYGYNO 1918 m. laiškinis atvirukas – „Kas bus, kas nebus, bet Lietuva nepražus!“ su M. Šlapelienės prierašu – „Liet. karžygys“, 1972 m.
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Previous
Next

SVEIKI SULAUKĘ ŠVENTŲ VELYKŲ! Šią šventinę dieną, žvelgdami į kelis sveikinimus iš praėjusio amžiaus – atvirukus, atsiųstus muziejaus bičiulių, atskleidžiame dalelę istorijos, tarpstančios iš jų. Kiek daug šie sveikinimai primena! Prieš ketvirtį amžiaus Kauno miesto mero Alfonso Andriuškevičiaus ir vicemerės Vincės Vaidevutės Margevičienės sveikinimas šv. Velykų proga atverčia vieną sudėtingiausių 100-metės muziejaus istorijos lapų. Sunkių metų, bet pažymėtų nuostabios bičiulystės su tikra muziejaus rėmėja V. V. Margevičiene, visuomet tvirtai ir profesionaliai palaikiusia muziejininkus išbandymų kelyje į šiuolaikinę muziejininkystę.

O muziejaus bičiulės Marijos Šlapelienės, ne kartą pristatytos muziejaus šimtmečio istorijos pasakojimuose, prieš 50 metų Velykų proga padovanoti dailininko Antano Jaroševičiaus (1870–1956) sukurti atvirukai, tiesia atminties tiltus tarp šiandienos, sovietinės ir tarpukario Lietuvos.

Kauno arkikatedros kunigo kanauninko Juozo Bylos sveikinimas, rastas muziejaus įkūrėjo Vinco Ruzgo „prieteliaus“ Antano Vokietaičio archyviniuose lobiuose, beje, vis dažniau sulaukiančiuose smalsių tyrinėtojų žvilgsnių, atskleidžia neatsiejamus tarpukario šviesuolių ryšius, primena žmones, gyvenusius gyvenimus vardan tos Lietuvos!

Nuotraukų aprašai:

1. Kauno miesto mero Alfonso Andriuškevičiaus ir vicemerės Vincės Vaidevutės Margevičienės velykinis sveikinimas Respublikinio pedagoginio muziejaus direktoriui Jonui Bielskiui (1938–2004). Kaunas, 1997 m.

2. Laiškinis atvirukas SVEIKI SULAUKĘ ŠVENTŲ VELYKŲ! Dailininkas A. Jaroševičius, Šlapelių knygyno leidimas, XX a. pr. M. Šlapelienės dovana muziejui 1972 m.

3. Kauno arkikatedros kapitulos kanauninko, Kauno kunigų seminarijos bažnytinio giedojimo dėstytojo, kunigo melomano, dainininko Juozo Bylos (1871–1944) sveikinimo kortelė pedagogui Antanui Vokietaičiui (1877–1950). Kaunas, 1932 m.

Previous
Next

Ukrainos pedagoginio muziejaus kolegų sveikinimas Tarptautinės muziejų dienos proga tik dar kartą patvirtina, koks svarbus yra švietimo ir ugdymo vaidmuo, istorinės atminties puoselėjimas žmonijai vis tebekeliaujant tauresniojo žmogiškumo link.

Sveikinimo kortelė gauta 1994 m., praėjus vos dviem metams po muziejaus Kyjive, Ukrainoje atkūrimo (Ukrainos pedagoginis muziejus įkurtas 1902 m.). Deja, glaudesnė bendrystė tarp muziejų neužsimezgė. Tiek tuomečio Respublikinio pedagoginio muziejaus Kaune, tiek Kyjivo muziejininkai mokėsi kurti ir veikti, pažinti ir atrasti naujus muziejininkystės horizontus vakarietiškų vertybių pasaulyje.

O šiandien, Tarptautinės muziejų dienos proga, kolegoms Kyjive ir visiems muziejininkams linkime ne tik „stiprios sveikatos, įdomių atradimų, pasiekimų darbe“, ko mums iš Kyjivo linkėta prieš 28-erius metus, bet ir tiesos, šviesos ir laisvės pergalės!

Aprašai prie iliustracijų:

1. Sveikinimo atvirukas. Ukrainos pedagoginis muziejus. Kyjivas, 1994 m.

2. Sveikinimo tekstas Tarptautinės muziejų dienos proga iš kolegų muziejininkų. Ukrainos pedagoginis muziejus. Kyjivas, 1994 m. gegužės 18 d.

 

Previous
Next

 

„Giliai suvokianti grožį“ – taip Respublikinio Pedagoginio muziejaus direktorius Vincas Ruzgas atsiliepė apie Mikaliną Glemžaitę (1891–1985) – pedagogę, kraštotyrininkę, vieną garsiausią Lietuvos etnografę, rankdarbių, o ypač puošimosi tautiniu kostiumu ypatingomis progomis populiarintoją.

Muziejaus įkūrimo 100-mečiui skirtoje linkėjimų ir sveikinimų iš praeities „skrynioje“, pedagogės, iniciatyvios Šaulių sąjungos narės M. Glemžaitės dovana išskirtinė – tai patikėjimas muziejui saugoti ir populiarinti jos sukauptą, plačiai tautinio meno gylį ir grožį atskleidžiančią rankdarbių (siuvinių, karpinių, drožinių, pynimų, odos ir metalo dekoracijų), piešinių, iškarpų, fotografijų, etnografinių leidinių kolekciją. Lietuvos švietimo istorijos muziejui (iki 2009 m. Pedagoginis muziejus) vertingi eksponatai perduoti saugoti 1962–1981 m. M. Glemžaitės tyrinėjimų laukas aktualumo nepraranda ir šiandien, o surinkti, užfiksuoti, aprašyti lietuvių materialiosios ir dvasinės kultūros pavyzdžiai sudomina ne tik muziejaus ekspozicijų lankytojus, bet ir daugelį tyrinėtojų iš Lietuvos universitetų, muziejų, bibliotekų ir kitų kultūros ir švietimo institucijų.

 

Aprašai apie iliustracijas: 

1.Mikalina Glemžaitė. Fotografija – P. Brėdikytės. Kaunas, 1934 m.
Respublikinio pedagoginio muziejaus direktoriaus, mokytojo Vinco Ruzgo straipsnis apie Mikaliną Glemžaitę jos jubiliejaus proga. „Vakarinės naujienos“, Nr. 264, 1971 m.
Albumo „Mokytojos-kraštotyrininkės Mikalinos Glemžaitės rinkinių apžvalga 1920–1980“ antraštinis lapas.

 

  1. Mikalinos Glemžaitės padėkos žodis, įrašytas Respublikinio pedagoginio muziejaus lankytojų atsiliepimų knygoje. Kaunas, 1981 m.