by LSIMGalima svarstyti, kokią paskirtį šiuolaikinėse mokyklose atlieka mokyklinės uniformos ir ar jos vis dar patrauklios, reikalingos, o gal uniforma yra tik iš praeities mus pasiekęs rudimentas, nebefunkcionalus šiuolaikinėje švietimo sistemoje. Keliant tokius panašius klausimus, dažnai pravartu atsisukti į praeitį ir patyrinėti uniformos istoriją.
- Tarpukario gimnazistų uniformos (vasarinės)
- Tarpukario gimnazistų uniformos (žieminės)
Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę 1918 m., kartu buvo kuriama ir tautinė švietimo sistema. Neatskiriama švietimo sistemos idėjos ar įvaizdžio dalimi tapo ir uniforma. Tarpukariu uniformų dizaino kūrimas buvo patikėtas žymiems to meto menininkams, kultūros veikėjams, pavyzdžiui, Panevėžio mergaičių gimnazijos uniformas kūrė skulptorius Juozas Zikaras, rašytoja, visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir Elena Jasinskaitė. Visa tai rodo, jog tarpukariu uniformų dizainui buvo skiriamas ne mažas dėmesys. Tačiau kokią funkciją jos iš tikrųjų atliko?
1. Skautų jubiliejinis stovyklos ženklelis 1938 m.
2. Skautų sąskrydžio Palangoje ženklelis 1933 m.
3. Skautų ženklelis
4. Jaunųjų skautų ženklelis.
1. Rygos lietuvių gimnazijos VIII-tos laidos ženklelis, 1933-1934 m.
2. Kauno mergaičių gimnazijos ,,Aušra" ženklelis
3. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos ženklelis
4. Vytauto Didžiojo gimnazijos ženklelis
Pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos gyvavimo laikotarpiu mokyklų ir aukštųjų mokyklų uniformų funkcija buvo išskirti savo Alma Mater iš minios ir sukurti įvaizdį visuomenėje, taigi, trumpai tariant – uniformos atliko reprezentacinę funkciją. Uniformos dėvėjimas ir jos funkcijos dažnai būdavo apibrėžiamos švietimo įstaigų taisyklėse. Tokias taisykles turėjo ir Kauno Jėzuitų privatinė gimnazija: „Mokslo metu mokinys dėvi nustatytą uniformą ir turi su savim mokinio asmens liudijimą.“ Mokinių taisyklėse dažnai buvo apibrėžiama ir mokinių išvaizda, jų elgesys, kadangi uniformos juos išskirdavo iš minios ir mokiniai turėjo tinkamai reprezentuoti savo mokymo įstaigą. Kauno Jėzuitų privatinė gimnazijos mokinio taisyklėse pabrėžiama: „Mokinio rūbai, batai turi būti švarūs, kasdien valomi, nesuplyšę, plaukai tinkamai nukirpti, rankos ir panagės švarios; sagos laikomos susegtos; knygos, sąsiuviniai ir mokomosios priemonės laikomos švariai ir tvarkingai.“; „Mokinys yra visuomet ir su visais mandagus. Sutikęs mokytoją ar pažįstamą žmogų, sveikina jį mokykloje nusilenkdamas, gatvėje dailiai pakeldamas kepurę. Kalbėdamas su mokytojais ar mokslo draugais nevartoja stačių bei įžūlių žodžų ar posakių, vengia negražių judesių, niekad nelaiko rankų kišenėse. Už mokyklos sienų mokiniai elgiasi taip pat mandagiai kaip ir mokykloje. Gatvėse, aikštėse jie nekelia triukšmo, nevaikščioja būriais ir nestovinėja šaligatviuose; eidami laikosi dešinės pusės ir prasilenkia dešinėje, mandagiai atsiprašydami ką netyčia palietę.“
- Klaipėdos prekybos instituto studento kepuraitė
- Rygos Lietuvių gimnazijos gimnazisto kepurė. Nešiota Alfonso Zaukos 1933-1934 m.
- Klaipėdos pedagoginio instituto studento kepuraitė
Tarpukario uniformos formavo ir bendrą kolektyvinį identitetą, taip pat transliavo jaunos tautos lūkesčius. Uniformų ženkliukuose ir kepurėlėse naudoti tiek valstybiniai, tiek etnografiniai simboliai. Dažniausiai uniformose naudoti valstybiniai simboliai – Gediminaičių stulpai ir Jogailaičių kryžius, tačiau aptinkami ir regioniniai simboliai, turintys valstybinę reikšmę, pavyzdžiui, Gedimino pilies bokštas ir geležinis vilkas. Uniformos dekoruotos ir etnografiniais simboliais, taip pat augaliniais motyvais: ąžuolų lapais, stilizuotomis tulpėmis, lelijomis ir kt. Tarpukariu mokyklinės uniformos nebuvo standartizuotos. Kiekvienoje mokykloje uniformos ar jos dalių dizainas skyrėsi, o ir pati uniforma nebuvo paplitusi kiekvienoje mokykloje.
- Kauno politechnikos instituto kepuraitės
- Medicinos instituto studento kepuraitė
- Vilniaus valstybinio Kapsuko universiteto studento kepuraitė.
- Dailės instituto studento kepuraitė
- Kūno kultūros instituto studento kepuraitė
Pirmosios ir antrosios sovietinės okupacijos laikotarpiu bendras uniformos dizainais drastiškai nepakito, tačiau pasikeitė jos detalės, kaip ir pagrindinė uniformos funkcija. Sovietinės okupacijos laikotarpiu mokyklos prarado savo individualumo ženklus ir skiriamuosius uniformos požymius, visų mokyklų uniformos buvo suvienodintos. Uniformos visose mokyklose imtos siūti pagal vieną šabloną, iš tų pačių medžiagų. Ženkleliai ir kiti skiriamieji atributai nebeleido identifikuoti skirtingų mokyklų, uniforma tapo niveliavimo įrankiu, visiškai naikinančiu individualumą. Vienodos juodai rudos uniformos, vienodos pionierių skarelės ir įvairūs ideologiniai ženkliukai kūrė vienodos masės įspūdį.
- Sovietmečio mokyklinė uniforma (mergaičių)
- Pionieriaus kaklaraištis
- Spaliukų ženkliukas
Virtualią parodą parengė Lietuvos švietimo istorijos muziejaus muziejininkė Indrė Bočkutė.