Šiais metais minime iškilaus lietuvių dainininko ir pedagogo Kipro Petrausko (1885–1968) 140-ąsias gimimo metines!
Kipras Petrauskas gimė Ceikinių kaime, Ignalinos rajone, Jono ir Juozapotos Petrauskų šeimoje. Tėvas Jonas buvo ne tik nagingas amatininkas, bet ir gabus vargonininkas, o motina Juozapota – puiki namų šeimininkė, giedojusi bažnyčios chore. Šeimoje puoselėta meilė muzikai lėmė, kad šeimos vaikai anksti pradėjo lavinti savo muzikinius gabumus. Pirmuoju K. Petrausko mokytoju tapo jo tėvas, supažindinęs jį su vargonininkavimo subtilybėmis. Kiek vėliau Kipro muzikiniu lavinimu rūpinosi vyresnysis brolis – žymus vargonininkas, dainininkas ir dirigentas Mikas Petrauskas.
Apie 1899-uosius metus K. Petrauskas persikėlė į Obelius, kur lankė pradžios mokyklą ir giedojo chore.
1906 m. jis apsigyveno Vilniuje, kur gavo vaidmenį brolio Miko pastatytoje pirmojoje lietuviškoje operoje „Birutė“. Tų pačių metų lapkritį visuomenei pristatytas spektaklis sulaukė didelio pasisekimo. Jauno dainininko talentas neliko nepastabėtas – netrukus, sulaukęs finansinės paramos, Kipras išvyko mokytis į Sankt Peterburgo konservatoriją.
Studijų metais K. Petrauskas atliko reikšmingus vaidmenis konservatorijos operos spektakliuose ir koncertuose. 1911 m. jis sėkmingai debiutavo Maskvos Didžiajame teatre ir Sankt Peterburgo Marijos teatre.
1920 m. vasarą sugrįžo į Lietuvą. Įstojo į Lietuvos kariuomenę, lankė jos dalinius. Tais pačiais metais Kaune, kartu su Lietuvių meno kūrėjų draugijos Teatro taryba, jis įkūrė pirmąjį profesionalų lietuvių teatrą – Dramos vaidyklą. Čia, 1920 m. gruodžio 31 d., buvo pastatyta Dž. Verdžio opera „Traviata“ lietuvių kalba, o K. Petrauskas joje atliko pagrindinį Alfredo vaidmenį.
K. Petrausko balsas skambėjo koncertuose Latvijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje. 1930 m. ir 1936 m. jis gastroliavo Pietų Amerikoje, koncertavo Brazilijoje, Urugvajuje ir Argentinoje.
1928 m. K. Petrauskas sukūrė šeimą – vedė aktorę ir poetę Eleną Žalinkevičaitę-Petrauskienę. Šeima susilaukė trijų vaikų. 1941 m. jie iš Kauno geto išgelbėjo smuikininko Danieliaus Pomeranco dukrą Danutę Pomerancaitę. Kiek vėliau už mergaitės išgelbėjimą ir globą K. Petrauskas bei jo žmona buvo apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi ir pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais.
K. Petrauskas buvo ne tik išskirtinio talento dainininkas, bet ir aistringas žvejys bei medžiotojas, domėjosi automobiliais, aktyviai dalyvavo įvairių visuomeninių organizacijų veikloje.
Nuo 1949 m. dėstytojavo Vilniuje. Jo dainavimo klasėje mokėsi tokie žymūs solistai kaip Virgilijus Noreika, Elena Saulevičiūtė, Vytautas Kairiūkštis ir kiti. 1951 m. K. Petrauskui suteikiamas profesoriaus vardas.
K. Petrauskas mirė 1968 m. sausio 17d. Palaidotas Vilniuje Rasų kapinėse.
Kipras Petrauskas (stovi viduryje) karikatūrų parodoje Palangoje. 1932 m.
Informaciją parengė Lietuvos švietimo muziejaus muziejinės veiklos kuratorė Karolina Jociūtė
