Garsiajam latviui dirbusiam Lietuvai – Eduardui Volteriui (1856–1941) atminti.
170-ųjų gimimo metinių proga.
Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas) Humanitarinių mokslų fakulteto 1928 m. leidinyje „Tauta ir žodis“, dedikuotame „Prof. Eduardui Volteriui septynių dešimtų metų sukaktuvėms paminėti“, aprašomas iškilmingas minėjimas, įvykęs 1926 metų kovo 21 dieną profesoriaus 70-mečio proga: „Į sukaktuvių paminėjimo iškilmes didžiojon universiteto salėn prisirinko nepaprastai daug profesorių, studentų, svečių. Pastarųjų tarpe buvo matyti Estijos konsulas dr. Lock, Čekoslovakijos konsulas prof. Galia ir Latvijos atstovas p. Baluodis. […] Iškilmes atidarė universiteto rektorius prof. Avižonis, pakvietęs doc. kan. Tumą papasakoti jubiliato darbus“. „Multos annos!” – linkėta jubiliatui (A. Nezabitauskas, 342–388). Prabėgus 100 metų nuo šio iškilmingo įvykio prisimenam Lietuvių–latvių vienybės draugijos narį ir pirmininką, Kauno miesto muziejaus vedėją, kalbininką, etnografą, archeologą, muziejininką, pedagogą profesorių Eduardą Volterį ir „nupučiam dulkes“ nuo jo veiklą menančių unikalių muziejinių vertybių, saugomų Lietuvos švietimo muziejuje. 1934 metais, eidamas Kauno miesto vadovo pareigas E. Volteris perdavė Pedagoginio muziejaus (dabar Lietuvos švietimo muziejus) vedėjui Vincui Ruzgui iškskirtinius, XIX a. Kauno tvirtovės pulkininko inžinieriaus Eugenijaus Golyškino Kauno miestui padovanotus, fosilijų, uolienų ir mineralų kolekcijos artefaktus. Tą byloja įspūdingas geologinių įvairenybių sąrašas jų perdavimo–priėmimo akte, pasirašytame abiejų Kauno miesto savivaldybės globojamų muziejų vedėjų. Negausi, bet išraiškinga minėtos kolekcijos dalis ir šiandien džiugina Lietuvos švietimo muziejaus lankytojus.
Didžiuojamės ir kitomis retomis vertybėmis sukauptomis Lietuvos švietimo muziejaus fonduose, susijusiomis su prof. E. Volterio moksliniu palikimu. Kaip antai – bibliografine retenybe, 1894 m. Tilžėje išleistu kunigo Mykolo Miežinio „Lietuviszkai-latviszkai-lenkiszkai-rusiszku žodynu”, kurio latviškąją dalį ir visą žodyną nuo 11 lanko redagavo E. Volteris. Taip pat, „Lietuviškos chrestomatijos“ antrąja laida, papildyta lietuvių ir latvių tarmėmis, dainomis, papročių aprašymais; latvių literatūros apžvalga leidinyje „Latvių literatūra“, ar iliustruotu aiškinamuoju archeologinių radinių apžvalginiu veikalu „Archeologiniai nesusipratimai“.
Informaciją parengė Lietuvos švietimo muziejaus rinkinio kuratorė Gabija Mackevičiūtė
