Visuomenės veikėja, pirmoji lietuvė knygininkė Marija Piaseckaitė-Šlapelienė gimė 1880 m. birželio 5 d. Vilniuje, lenkakalbio bajoro šeimoje. Mergaitė turėjo puikią muzikinę klausą ir gražų balsą, tad dar būdama gimnazistė giedojo Šv. Rapolo bažnyčios chore. Dėl šios bažnyčios vikaro Jono Ambraziejaus įtakos M. Piaseckaitė įsitraukė į lietuvių nacionalinį judėjimą.
„Supratusi, kad esame tik sulenkinti lietuviai – apsisprendžiau esanti lietuvė ir ėmiau uoliai mokytis lietuvių kalbos“, – vėliau rašė ji. Pramokusi kalbos, pradėjo rašyti į lietuvišką laikraštį „Naujienos“, platino draudžiamą lietuvių literatūrą.
Panaikinus spaudos draudimą, M. Piaseckaitė-Šlapelienė aktyviai dalyvavo Vilniaus visuomeniniame gyvenime, vaidino pirmuosiuose lietuviškuose vaidinimuose: komedijoje „Amerika pirtyje“, operetėje „Kaminkrėtys ir malūnininkas“, tragedijoje „Pilėnų kunigaikštis“. 1906 m. Miko Petrausko pastatytoje pirmojoje lietuviškoje operoje ji suvaidino pagrindinį – Birutės – vaidmenį.
„Pirmoji Birutė“ – šiuo vaidmeniu Marija Šlapelienė visada didžiavosi. Būtent šis vaidmuo, net po 50 metų, padėjo jai išgyventi, kai muzikų draugijos rūpesčiu pagaliau buvo paskirta pensija.
1906 m. tuometinėje Šv. Jono gatvėje Marija Šlapelienė kartu su vyru atidarė savo knygyną, ilgainiui tapusį šviesuomenės traukos centru.
Knygynas platino ne tik lietuvišką literatūrą – jame buvo galima įsigyti leidinių iš viso pasaulio. Šalia prekybos vyko ir leidybinė veikla: buvo išleista apie 50 knygų – žodynų, vadovėlių ir kt. Neturintiems lėšų buvo įsteigtas skolinimosi knygynėlis.
Deja, 1945 m. buvo gautas sovietų nurodymas likviduoti knygyną. 1949 m. dalis knygų buvo išvežta į Knygų rūmus ir didžiąsias Vilniaus bibliotekas, kita dalis – dokumentai, apskaitos knygos – dingo. Našlė Marija Šlapelienė sunkiai išgyveno savo knygyno netekimą.
„Taip man gaila knygyno – lyg savo mylimiausio vaiko, dėl kurio tiek jėgų, sveikatos, darbų paaukota. Atrodė – mirė viskas ir aš kartu…“, – rašė ji. Negana to, jos namai buvo nacionalizuoti, o vaikai pasitraukė į Vakarus.
Nugyvenusi nelengvą gyvenimą, M. Piaseckaitė-Šlapelienė mirė sulaukusi 97 metų – 1977 m. balandžio 4 d. Palaidota šalia savo vyro Vilniuje, Rasų kapinėse.
Informaciją parengė Lietuvos švietimo muziejaus muziejinės veiklos kuratorė Dalia Galminienė
