Mėnesio įdomusis eksponatas

Kaip ir šiandien, taip ir praeityje nemaža dalis Lietuvos šviesuolių ir visuomenės veikėjų akademinį išsilavinimą įgydavo užsienio universitetuose. Vienas tokių – 1809 m., Frederiko Viljamo III, Wilhelmo von Humboldto, Johanno Gottliebo Fichte ir Friedricho Ernsto Danielio Schleiermacherio iniciatyva įkurtas (atidarytas 1810 m.) Berlyno universitetas, iki 1945 m. vadintas Friedricho Vilhelmo universitetu. Šiame universitete 1929–1932 m. studijavo žymus lietuvių istorikas, profesorius, mokslų daktaras Konstantinas Avižonis. Čia jis apgynė daktaro disertaciją „Lietuvių bajorijos atsiradimas ir raida iki Lietuvos–Lenkijos unijos 1385 m.“

Konstantinas Avižonis gimė 1909 m. sausio 29 d. Žagarėje, inteligentų šeimoje – jo tėvas buvo oftalmologas ir kultūros veikėjas Petras Avižonis, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, o motina – bajorų kilmės gydytoja Sofija Gruzdytė. Baigęs „Aušros“ gimnaziją, 1927–1929 m. studijavo Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Po šių studijų išvyko tęsti mokslų į Berlyno Friedricho Vilhelmo universitetą. Jį baigęs, grįžo į Lietuvą ir 1933 m. baigė studijas Vytauto Didžiojo universitete, kaip diplominį darbą pateikęs vokiškai parašytą disertaciją.

Nuo 1934 m. Konstantinas Avižonis dėstė istoriją, mokytojavo, vedė kursus ir vykdė mokslinę veiklą įvairiose mokymo įstaigose: Prekybos institute Klaipėdoje, „Aušros“ gimnazijoje, Lituanistikos institute Kaune, taip pat Vilniaus universitete. Iki 1944 m. ėjo Istorijos instituto mokslo veikalų redaktoriaus pareigas. Tais pačiais metais pasitraukė į Vokietiją, kur Pabaltijo universitete dėstė Lietuvos ir Rytų Europos istoriją.

Nuo 1949 m., jau gyvendamas JAV, tęsė pedagoginę veiklą įvairiose aukštosiose mokyklose, tarp jų – Kanzaso universitete ir Elono koledže. Konstantinas Avižonis mirė 1969 m. JAV. 1998 m. jo palaikai perkelti į Lietuvą, Petrašiūnų kapines.

Informaciją parengė Lietuvos švietimo muziejaus muziejinės veiklos kuratorė Dalia Galminienė