Lapkričio mėnesio „Įdomiojo eksponato“ rubrikoje – pedagogo Felikso Trzeciako–Treigio (1886–1948) mokytojo vardo suteikimo pažymėjimas!
Feliksas Trzeciakas–Treigys gimė 1886 m. gegužės 24 d. Katkiškės kaime, Lazdijų rajone. Pradžios mokslus jis baigė kaimo daraktorinėje mokykloje, o 1898–1905 m. mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Už aktyvų dalyavavimą 1905 m. revoliucijoje F. Treigys buvo pašalintas iš aštuntosios gimnazijos klasės ir kalinamas Kalvarijos kalėjime. Čia jis susipažino su Vincu Kapsuku-Mickevičiumi ir kitais revoliucijos dalyviais, kurie paskatino jaunuolį siekti aukštesnio išsilavinimo.
Išėjęs iš kalėjimo, F. Treigys išvyko į Petrapilį (dab. Sankt Peterburgas), kur baigė paskutines gimnazijos klases ir įstojo į Petrapilio universitetą. Baigęs fiziko–matematiko studijas, 1915–1918 m. jis mokytojavo Orsko miesto realinėje mokykloje, vėliau tapo jos direktoriaus pavaduotoju, o galiausiai – direktoriumi.
1922 m. grįžęs į Lietuvą, F. Treigys dirbo mokytoju, o netrukus – inspektoriumi Marijampolės mokytojų seminarijoje. 1929 m. jis paskirtas šios seminarijos direktoriumi. Tais pačiai metais Švietimo ministerija suteikė F. Treigiui aukštesniosios mokyklos mokytojo vardą ir teisę mokytojauti aukštesniojoje mokykloje.
1934–1940 m. jis ėjo Marijampolės mergaičių gimnazijos direktoriaus pareigas, 1940–1941 m. vadovavo Lazdijų gimnazijai. 1941–1948 m. F. Treigys dirbo Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijos direktoriumi.
1948 m. gegužės 1 d. F. Treigys mirė. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.
Informaciją parengė Lietuvos švietimo muziejaus muziejinės veiklos kuratorė Karolina Jociūtė
