Šį mėnesį minime lietuvių rašytojos ir poetės, JAV išeivijos atstovės, Alės Rūtos (tikrasis vardas – Elena Viktorija Nakaitė-Arbačiauskienė) 110-ąsias gimimo metines.
E. V. Nakaitė-Arbačiauskienė gimė tuometiniame Petrapilyje (Sankt Peterburge) 1915 m., nes čia Pirmojo pasaulinio karo metu buvo pasitraukę jos tėvai. Vos karui pasibaigus, šeima grįžo į Lietuvą. Gimtinėje ji baigė Kamajų pradžios mokyklą, vėliau – Rokiškio gimnaziją.
Buvo visuomeniška ir pilietiška asmenybė – priklausė ateitininkams, Šaulių sąjungai. Aktyvus kūrybinis Elenos kelias prasidėjo jai esant devyniolikos: dar mokydamasi gimnazijoje ji pradėjo spausdinti pirmuosius eilėraščius. Baigusi mokyklą ir tėvo paskatinta, stojo į agronomijos studijas, tačiau pašaukimas literatūrai buvo stipresnis – dar pirmaisiais metais metusi žemės ūkio mokslus, 1934 m. perėjo į lituanistikos studijas Vytauto Didžiojo universitete Kaune, o vėliau Klaipėdos pedagoginiame institute įgijo lietuvių kalbos mokytojos specialybę.
Iki prasidedant Antrajam pasauliniam karui E. V. Nakaitė-Arbačiauskienė mokytojavo tarpukario Lietuvos mokyklose ir aktyviai rašė. Jos kūryba buvo spausdinama tokiuose žurnaluose kaip „Naujoji Romuva“, „Naujoji Vaidilutė“. Artėjant Antrajai sovietų okupacijai, E. V. Nakaitė-Arbačiauskienė kartu su kitais lietuvių intelektualais, gelbėdamasi nuo sovietų, pasitraukė į Vakarus.
Po trumpo gyvenimo laikotarpio Austrijoje ir Vokietijoje 1948 m. rašytoja apsigyveno JAV. Naujajame žemyne ji dirbo įvairius darbus, todėl kūrybai laiko likdavo tik laisvalaikiu. Nepaisant nelengvo gyvenimo, E. V. Nakaitė-Arbačiauskienė aktyviai įsitraukė į išeivijos ir lietuvybės puoselėjimo veiklą – darbavosi Lietuvių bendruomenėje, ėjo JAV Lietuvių rašytojų draugijos valdybos narės pareigas, dirbo šeštadieninėse lituanistinėse mokyklose, prisidėjo prie daugybės kultūrinių renginių.
Savo kūrybą ji pasirašinėjo Alės Rūtos slapyvardžiu. Per gyvenimą parašė daugiau kaip 30 kūrinių. Jos kūryboje ryškus prarastos tėvynės ilgesys, sovietų okupacijos ir tremties patirtys. Rašytoja gebėjo jautriai perteikti meilę gimtinei ir taikliai aprašyti žmogiškus jausmus. E. Nakaitės-Arbačiauskienės kūriniai buvo spausdinti Vokietijoje, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV ir Lietuvoje; daugelis jų apdovanoti. Rašytoja mirė 2011 m. JAV, sulaukusi 96-erių.
