Lietuvos švietimo muziejus pristato naują rubriką „Švietimo kalendorius“.
Joje rasite įdomius faktus, skirtingų asmenybių istorijas, muziejines vertybes ir net smagių ar pikantiškų detalių, kurios dažnai liko istorijos užkulisiuose.
Pirmasis įrašas pažers netikėtų atradimų apie studentų blaivybės draugijas – institucijas, kurios dar XIX a. skatino jaunimą rinktis blaivų gyvenimo būdą, dažnai sukeldamos diskusijas ir nuostabą.
Sekite mūsų rubriką kas mėnesį ir atraskite Lietuvos švietimo istorijos paslaptis, kurios nustebins ir privers šypsotis.
Tarptautiška studentų veikla tarpukariu
1928 m. vasario 18-19 dienomis, Latvijoje, vyko Baltijos valstybių studentų abstinentų suvažiavimas. Pagal anuometinius spaudos pranešimus, į Latvijos sostinę, neskaitant vietinių dalyvių latvių, sugužėjo 10 studentų iš Lietuvos, 15 iš Estijos, o tuo tarpu suomių atstovams atvykti nepavyko nes „jūra nebuvo patogu keliauti“.
Studentų blaivybės organizacijos pasaulyje pradėjo kurtis XX a., o Lietuvoje – tik atkūrus valstybę. Vis dėlto lietuviai pirmąsias legaliai veikusias blaivybės draugijas pradėjo steigti dar XIX a. Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Nors tarpukariu alkoholio suvartojimas buvo mažiausias, lyginant su carmečiu ar sovietmečiu, jis nebuvo retas reiškinys visuomenėje. Siekiant didesnės kontrolės Lietuvoje veikė alkoholio monopolis, o jo pardavimo tvarką galėjo spręsti vietos bendruomenė. Tokią galimybę skatinant blaivybę numatė 1922 m. Konstitucijos 101 straipsnis. Šios priemonės savo ruožtu skatino ir priešingą efektą – nelegalią alkoholio gamybą ar jo kontrabandą iš kaimyninių valstybių.
Baiminantis visuomenėje gajų alkoholio vartojimo tradicijų ir siekiant propaguoti krikščioniškas vertybes, abstinencijos idėjos skleidimu aktyviai užsiėmė įvairios krikščioniškos organizacijos. Viena žymiausių – Lietuvos katalikų blaivybės draugija. Blaivystės šalininkų nemažai būta ir tarp studentų – vieni aktyviausių buvo Vytauto Didžiojo universiteto studentų ateitininkų abstinentų korporacija. Studentai dažnai organizuodavo įvairius susitikimus, paskaitas, vaidinimus, koncertus ir kitas pramogas skirtas atkreipti visuomenės dėmesį, propaguoti savo siekiamus tikslus. Be to, dalyvaudavo įvairiuose bendraminčių kongresuose – važinėjo ir į tokius kaip šis Latvijoje.
Iškarpa iš laikraščio „Lietuvos Aidas“, 1928 m., Vasario 27 d., Nr. 22(236)., p. 5.
Įvairios blaivybės akcijos vyko ir mokyklose – organizuoti vakarai, poezijos skaitymai, spektakliai bei panašūs susibūrimai, lydimi paskaitų apie alkoholio žalą žmogui. Vienas tokių vakarų vyko Viekšnių vidurinėje mokykloje, kur „vedant antialkoholinę kovą“ mokiniai parengė įvairių plakatų juos kūrybiškai aprašinėdami – nuo Šekspyro citatų iki anatomijos brėžinių.
Fotografija iš Lietuvos švietimo muziejus rinkinių (III F 3245). Viekšnių vidurinės mokyklos salė, kur buvo surengtas blaivybės vakaras.
Dažni buvo ir studentų (bet ne tik jų) organizuoti vadinamieji teismai , kurių metu buvo rėžiamos kalbos apie alkoholio keliamą žalą, finansinį švaistūniškumą ir krašto alinimą.. Galiausiai teismas baigdavosi girtuoklystės „ištrėmimu“ į negyvenamus kraštus be teisės sugrįžti. Kaip prisimena pokario medicinos studentai, tokios iniciatyvos tebevykdavo netgi sovietmečio pradžioje. Ne retai pasitaikydavo atvejų, kai tokiuose teismuose dalyvaudavo ir tikras teisiamasis – koks nors vietinis alkoholikas.
Literatūra: Kačerauskas, Jonas. „Blaivybė Lietuvoje: istorija ir dabartis“, Vilnius: „Diemedžio” leidykla, 2013.
Informaciją parengė Lietuvos švietimo muziejaus dir. pavaduotojas-vyr. rinkinių kuratorius Povilas Mikalauskas
