Šiemet minimos 120-osios dailininko, tekstilininko, pedagogo ir tautinio paveldo puoselėtojo Antano Tamošaičio (1906–2005) gimimo metinės.
Lietuvių tekstilės patriarchu vadinamas kūrėjas tarpukariu aktyviai rinko ir tyrė liaudies meno paveldą: dalyvavo, o vėliau ir organizavo liaudies meno rinkimo ekspedicijas, sistemingai kaupė archeologinę ir etnografinę medžiagą, analizavo audimo technikas, ornamentiką bei spalvų simboliką. Savo tyrimų rezultatus publikavo leidiniuose „Sodžiaus menas“, „Audimas“, „Austiniai kilimai“, „Lithuanian National Costume“, „Lithuanian Sashes“ ir kituose. Pedagogine veikla įvairiose Lietuvos aukštosiose mokyklose, pedagoginiuose kursuose, Vilniaus dailės akademijoje bei Kauno taikomosios dailės institute A. Tamošaitis ugdė profesionaliosios tekstilės kūrėjus, liaudies meno specialistus, mokytojus ir reikšmingai prisidėjo prie šios srities raidos. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu kartu su žmona Anastazija Tamošaitiene savo tekstilės dirbiniais reprezentavo Lietuvą tarptautinėse parodose Paryžiuje, Berlyne ir Niujorke, kur pelnė reikšmingų apdovanojimų.
Pasitraukęs į Vakarus, pedagoginę veiklą tęsė Austrijoje, Vokietijoje ir Kanadoje, kur aktyviai skleidė lietuvių tekstilės tradicijas bei jų išsaugojimo idėjas, apie 1950 m. Kingstone, Kanadoje įkūrė savo dailės ir audimo studiją. Dalyvavo A. Tamošaitienės iniciatyva 1977 m. įsteigto Lietuvių tautodailės instituto veikloje, kartu rengė parodas ir plėtojo kūrybinę veiklą.
2003 m. Vilniaus senamiestyje jo iniciatyva įkurta Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerija „Židinys“ šiandien liudija menininkų kūrybinį palikimą ir lietuvių tekstilės tradicijų tęstinumą.
Informaciją parengė Lietuvos švietimo muziejaus muziejinės veiklos kuratorė Karolina Jociūtė
