Petras Jakštas (1899-1988) – Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės majoras ir švietėjas

Petras Jakštas gimė 1899 m. spalio 28 d. Stramiliuose, Rokiškio rajone. Baigęs pradžios mokyklą, 1914-1918 m. mokėsi Sankt Peterburgo gimnazijoje, įkurtoje prie Šv. Kotrynos bažnyčios. Grįžęs į tėviškę, įstojo į Lietuvos karo
mokyklą, vėliau tarnavo septintajame pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulke Klaipėdoje, o nuo 1927-ųjų metų Lietuvos kariuomenės Vyriausiojo štabo Spaudos ir švietimo skyriuje. 1927-1932 m. studijavo Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas) Humanitarinių mokslų fakultete. 1938 m. grąžintas į Lietuvos kariuomenės štabą bei paskirtas Spaudos ir švietimo skyriaus karininku, gavo majoro laipsnį.

Be tarnybos Lietuvos kariuomenėje, Petras Jakštas dalyvavo ir visuomeninėje, kultūrinėje veikloje. 1930-aisiais metais kartu su kitais bendraminčiais bibliofilais įsteigė XXVII knygos mėgėjų draugiją, tyrusią knygos istoriją, leidusią ir populiarinusią pavyzdinius, meniškus leidinius. Be to, rašė publikacijas periodinei spaudai, redagavo savaitinį žurnalą „Karys“, rinko ir kaupė knygas į savo asmeninę biblioteką, parengė apie 20 kraštotyros ir knygotyros darbų. Aktyviai užsiiminėjo kraštotyrine veikla, vedė ekskursijas, daug dėmesio skyrė Mažosios Lietuvos istorijos tyrimams.

Antrojo pasaulinio karo metais dirbo Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių kalbos institute, Vilniuje. Nuo 1945 m. gyveno nelegaliai Lietuvoje ir Latvijoje. 1955 m. legalizavosi ir apsigyveno Šilutėje, kur jau buvo įsikūrusi P. Jakšto šeima. Nuotraukoje – Anykščių vidurinės mokyklos mokinių ekskursija į Kauną, 1929 m. rugsėjo mėnesį. Antroje eilėje, antras nuo kairės sėdi ekskursijos gidu buvęs Petras Jakštas, šalia kunigas Kazimieras Mozūras ir pedagogas, kraštotyrininkas Tomas Glodas.