„Mokomės žaisdami“: kaip žaidimas padeda mokytis, kurti ryšį ir sujungti skirtingas kartas
Kada paskutinį kartą mokėtės žaisdami? Greičiausiai tai buvo vaikystėje. Vis dėlto žaidimas nėra vien tik vaikams skirtas užsiėmimas.
Žaidimas – tai daugiau nei laisvalaikio užsiėmimas. Jau nuo mažens jis padeda pažinti mus supantį pasaulį, mokytis taisyklių ir įsilieti į bendruomenę. Seniau mergaitės žaisdavo su lėlėmis, mokydavosi rūpintis ir globoti, o berniukai, kovodami ar gainiodami kamuolį, ruošdavosi ginti šeimą bei bendruomenę ir aprūpinti ją maistu bei pastoge. Net vyresni žmonės, prisimindami vaikystę, nustemba, kiek įvairių kasdienybės žaidimų juos lydėjo – neretai juos priimdami kaip savaime suprantamus, o tik vėliau suvokdavo jų tikrąją (mokomąją) vertę.
Žaidimo formos keitėsi kartu su kintančia visuomene, tačiau pats poreikis žaisti niekur nedingo. Atsirado nauji būdai jam pasireikšti – nuo lauko žaidimų iki skaitmeninių sprendimų, jungiančių praeitį ir dabartį. Technologijos į kasdienybę įnešė ne tik palengvėjimą, bet ir naujų iššūkių – skubėjimą, informacijos perteklių, nuolatinį dėmesio blaškymą. Technologijų aplinkoje gyvas fizinis stalo ar lauko žaidimas tampa galimybe sustoti, įsitraukti ir mokytis per patyrimą.
Siekdamas sujungti šimtmečius menančias žaidimų tradicijas su šiuolaikinėmis formomis, Lietuvos švietimo muziejus kartu su partneriais iš Lenkijos Paribio fondu (lenk. Fundacja Pogranicze) sėkmingai įgyvendina tarptautinį projektą „We Learn by Playing“ (liet. „Mokomės žaisdami“). Šis projektas kviečia per žaidimą pažinti regiono istoriją bei bendrą kultūrinį paveldą
Nuotraukoje: atkurti senoviniai žaidimai. Filosofų žaidimas Rithmomachia ir viena iš šaškių pirmtakių Surakarta. Nuotr. aut. Lietuvos švietimo muziejus
Įtraukiantis žaidimo pasaulis
Projekto metu sukurtos lauko ir vidaus veiklos suteiks galimybę visiems, nuo vaikų iki senjorų, įsitraukti į žaidimą ir bendraminčių bendruomenę.
Lauko žaidimų zonose, interaktyviose edukacinėse erdvėse ir kūrybinėse dirbtuvėse kiekvienas galės patirti šimtmečius menančių žaidimų džiaugsmą. Veiklos bus pritaikytos skirtingoms amžiaus grupėms ir žmonėms su specialiaisiais poreikiais, todėl žaidimas čia tampa ne tik pramoga, bet ir priemone mokytis kartu bei stiprinti socialinius ryšius.
Be to, projekto metu kuriamos naujos žaidimų priemonės, edukacinis skaitmeninis turinys, leidžiantis patirti atkurtus žaidimus ir už muziejaus sienų. Tokiu būdu projektas „We Learn by Playing“ tampa ne tik vietiniu reiškiniu, bet ir tvariu sprendimu plačiajai bendruomenei.
Nuotraukoje: Įvairios bendruomenės išbando atkurtus senovinius žaidimus Lietuvos švietimo muziejuje. Nuotr. Aut. Vytis Mantrimavičius
Ką apie žaidimą sako psichologija?
Psichologo komentaras
Kalbamės su Psichologinės paramos ir konsultavimo centro direktore, psichologe-psichoterapeute dr. Ieva Šidlauskaite-Stripeikiene. Specialistė paaiškino, kodėl žaidimas svarbus žmogui bet kokiame amžiuje ir kaip jis veikia mūsų emocijas bei mokymosi gebėjimus.
„Žaidimas suteikia saugią ir ramią erdvę būti bet kokiam – smalsiam, išdykusiam, eksperimentuoti ir net klysti. Net suaugęs žmogus gali patirti vaikišką smagumą ir džiaugsmą, o tai padeda atsipalaiduoti, sumažina stresą ir nerimą bei kuria saugumo jausmą“, – sako dr. I. Šidlauskaitė-Stripeikienė.
Pasak jos, žaidimas leidžia „iškelti viduje esančias mažąsias vaikiškas dalis“ – tas, kurios dažnai yra smagios, mielos ir žaismingos. Ši erdvė padeda: atsipalaiduoti ir sumažinti įtampą; geriau mokytis ir įsiminti, nes atsiranda mažiau psichologinių blokų; patirti, ieškoti ir mokytis iš savo klaidų; įsijungia smalsumas, kūrybiškumas ir įdomumo jausmas, leidžiantis priimti naują informaciją natūraliai.
„Smalsus, žaismingas vaikas yra sveikas vaikas. O suaugęs, kuris neprarado ryšio su savo vidiniu vaiku, taip pat gali daug išmokti žaidimo metu, kūrybiškai patirti gyvenimą ir stiprinti socialinius ryšius“, – sako pašnekovė.
Psichologė-psichoterapeutė dr. Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė
Kodėl žaidimas laikomas viena natūraliausių bendrystės formų?
Žaidimas yra gerokai senesnis socialinio ryšio kūrimo būdas, nei kalba. Pasak specialistės, dar prieš žmonėms išmokstant sudėtingai komunikuoti žodžiais, ryšys buvo kuriamas per bendrą veikimą, ritmą, judesį ir emocinį patyrimą. „Žaidimas remiasi ne racionaliu paaiškinimu, o bendru veikimu ir emociniu saugumu. Būtent todėl jis padeda žmonėms susikalbėti ir suartėti net tada, kai trūksta žodžių“, – aiškina specialistė.
Žaidybinėje aplinkoje sumažėja grėsmės jausmas, nes joje paprastai nėra griežto „teisinga–neteisinga“ vertinimo. Dėl to silpnėja gynybinės reakcijos, žmonės tampa atviresni vieni kitiems. Be to, bendras ritmas, taisyklės ir juokas sukuria stiprų „mes“ pojūtį, kuris yra bet kokios bendruomenės pagrindas. Psichologė taip pat atkreipia dėmesį, kad žaidimas leidžia bendrauti ir neverbaliniu lygmeniu. Tai ypač svarbu vaikams, žmonėms, patyrusiems traumų, ar asmenims su negalia, kai kalbinė komunikacija yra ribota. Pagal įvairias prieraišumo teorijas, žaidimas laikomas viena stipriausių saugaus ryšio kūrimo formų.
Kokią naudą bendri žaidimai suteikia šeimai – vaikams, tėvams ir seneliams?
Kalbėdama apie šeimos kontekstą, dr. I. Šidlauskaitė-Stripeikienė pabrėžia, kad žaidimas yra itin svarbus vaikų ir tėvų santykiams. Žaisdamas kartu su suaugusiuoju vaikas patiria aiškią žinutę – „aš esu svarbus“. Kai tėvai leidžiasi į vaiko pasaulį, stiprėja vaiko savivertė ir emocinis saugumas. „Žaidimas taip pat yra natūrali emocijų reguliavimo forma. Per jį vaikai iškrauna susikaupusį pyktį, nerimą, įtampą“, – teigia psichologė. Be to, žaidimas suteikia galimybę mokytis ribų be tiesioginio konflikto. Taisyklės žaidime tampa saugiu būdu patirti struktūrą ir atsakomybę, nes jos nėra primetamos baudžiančiu tonu.
Senelių ir anūkų santykiuose žaidimas atlieka ne mažiau svarbų vaidmenį. Jis padeda mažinti kartų atstumą, neutralizuoja amžiaus hierarchiją ir leidžia susitikti lygiaverčiame santykyje. Vertybės perduodamos ne per pamokymus ar moralizavimą, o per bendrą patirtį ir buvimą kartu. Tokiu būdu stiprinamas priklausymo jausmas ir šeimos tapatybė – „mes esame šeima, kuri žaidžia“.
Kaip žaidimai padeda įtraukti žmones, kurie dažnai lieka nuošalyje?
Psichologės teigimu, žaidimas turi ypatingą galią įtraukti tuos, kurie kasdienybėje patiria atskirtį. Žmonėms su negalia žaidimas leidžia dalyvauti pagal savo galimybes, o ne pagal trūkumus. Dėmesys natūraliai persikelia nuo „ko aš negaliu“ į „kaip aš galiu dalyvauti“.
Panašiai veikia ir žmonių, patiriančių socialinę atskirtį, atveju. Žaidimo metu sumažėja socialinė hierarchija – visi tampa lygiais žaidėjais, o ryšys mezgasi be išankstinių socialinių etikečių. Dėl šių priežasčių žaidimas plačiai taikomas terapijoje, reabilitacijoje ir socialiniame darbe kaip saugi ir įtraukianti priemonė.
Kodėl, mokymosi prasme, žaidimas dažnai yra veiksmingesnis nei tradiciniai metodai?
Atsakydama į klausimą apie mokymąsi, dr. I. Šidlauskaitė-Stripeikienė remiasi neuropsichologijos įžvalgomis. Pasak jos, emocijos yra tiesiogiai susijusios su atmintimi – be emocinio įsitraukimo informacija sunkiai išlieka ilgalaikėje atmintyje. Žaidimas aktyvina dopamino išsiskyrimą, todėl didėja motyvacija ir dėmesys. Be to, klaidos žaidime nėra baudžiamos, todėl smegenys drąsiau eksperimentuoja. Kognityviniu lygmeniu mokymasis per žaidimą vyksta per patyrimą ir aktyvų dalyvavimą, o ne pasyvų informacijos gavimą. Žaidime sujungiami keli kanalai – judesys, vaizdas, garsas, emocija. Dėl to įgytos žinios dažniau tampa realiais įgūdžiais, o ne tik teoriškai suprasta informacija.
Kokia būtų pagrindinė psichologinė išvada apie žaidimą?
Apibendrindama specialistė pabrėžia, kad žaidimas nėra „vaikiškas dalykas“.
Psichologijos požiūriu tai yra fundamentali žmogaus ryšio, mokymosi ir net sveikimo forma, reikšminga visais gyvenimo etapais.
Projektas „We Learn by Playing“ stiprins Lietuvos ir Lenkijos kultūrinį bendradarbiavimą, skatins bendrą regiono istorijos pažinimą ir kurs tvarius edukacinius sprendimus, kurie bus naudojami ir pasibaigus projektui. Projektas pradėtas įgyvendinti 2025 m. rugsėjo 1 d. Projektą nr. LTPL00480 „We Learn by Playing“ bendrai finansuoja Europos Sąjunga, pagal Interreg VI-A Lietuvos ir Lenkijos programą. Bendras projekto biudžetas 1 555 607,25 Eur, Lietuvos partneriui skirtas ES finansavimas – 751 015,80 Eur
