2025 m. rugsėjo 21 d. minime muzikos pedagogo ir choro dirigento Leono Kazimiero Ulevičiaus 90-ąsias gimimo metines. Šia minėtina proga Lietuvos švietimo muziejus pristato virtualią parodą bei kviečia prisiminti švietimui ir muzikai atsidavusią Leono Kazimiero Ulevičiaus
asmenybę!
Leonas Kazimieras Ulevičius gimė 1935 m. rugsėjo 21 d. Kazlų Rūdoje, Kazio ir Ievos Ulevičių šeimoje. Kartu su Leonu šeimoje augo dar du broliai – Algirdas ir Vidas. Visi vaikai nuo mažens buvo pratinti prie darbo: padėdavo tėvams ūkyje, prižiūrėdavo gyvulius.
Nuo mažens Leonas domėjosi sportu – ypač mėgo kilnoti sunkumus, išsiskyrė fizine ištverme. Tačiau dar ryškesnis buvo Leono polinkis į muziką. Jis ne tik dainuodavo, bet ir savarankiškai mokėsi groti bandža, armonika, gitara ir fortepijonu.
1944–1955 m. L. K. Ulevičius mokėsi Kazlų Rūdos vidurinėje mokykloje. Baigęs mokslus, atliko privalomą karinę tarnybą, kurioje vadovavo vyrų chorui ir grojo styginiame orkestrėlyje.
Leonas Kazimieras Ulevičius Moksleivių dainų šventės Kaune metu, 1977 m. Fotografija iš Lietuvos švietimo muziejaus rinkinių.
1958 m. L. K. Ulevičius persikėlė į Kauną, kur įstojo į Juozo Gruodžio muzikos mokyklą. Tuo pat metu pradėjo dirbti Kauno valstybiniame muzikiniame teatre choro artistu.
Dar studijų metais jis prisijungė prie mokyklos vyresniųjų klasių studentų suburtos pogrindinės jaunimo organizacijos, skleidusios tautiškumo idėjas. Organizacijos nariai įvairiuose Lietuvos miestuose rengė koncertus, kuriuose skambėjo lietuviškos patriotinės dainos – „Lietuva brangi“, „Lietuviais esame mes gimę“, „Kur bėga Šešupė“ ir kitos. Dėl dalyvavimo pogrindinėje veikloje jaunuoliai buvo įskusti, tardyti, o galiausiai pašalinti iš muzikos mokyklos studentų gretų. Dėl pogrindinės draudžiamos veiklos L. K. Ulevičius turėjo palikti ir užimamas pareigas Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.
Nepaisydamas sudėtingų aplinkybių, L. K. Ulevičius neatsisakė savo svajonės siekti muzikinio išsilavinimo. 1962 m. jis dar kartą įstojo į Juozo Gruodžio muzikos mokyklos neakivaizdines studijas ir po penkerių metų įgijo choro dirigento ir muzikos mokytojo kvalifikaciją.
1961–1962 m. kartu su kitais to meto chorvedžiais dainavo Kauno miesto chorvedžių chore „Draugystė“.
Nuo 1962 m. L. K. Ulevičius pradėjo aktyviai darbuotis kultūros srityje: dirbo Aukštųjų Šančių kultūros namų direktoriumi, vėliau vadovavo Panemunės kultūros namams.
L. K. Ulevičius (stovi viduryje) su klasės draugais Kazlų Rūdos miške žiemą. 1954 m. Fotografija iš Lietuvos švietimo muziejaus rinkinių.
L. K. Ulevičius (stovi trečioje eilėje antras iš dešinės) su klasiokais ir mokytojais prie mokyklos pastato. 1955 m. Fotografija iš Lietuvos švietimo muziejaus rinkinių.
1965 m. tapo Rokų aštuonmetės mokyklos (dabar Prezidento Antano Smetonos gimnazija) muzikos mokytoju, subūrė šios mokyklos vaikų chorą.
Kiek vėliau dirbo ir Kauno 7-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Vytauto Didžiojo universiteto klasikinio ugdymo mokykla), kur mokė vaikus groti akordeonu. Susidomėjimas buvo toks didelis, kad pavyko suburti visą akordeonistų orkestrą.
1972 m. L. K. Ulevičius pradėjo dirbti Kauno 32-oje vidurinėje mokykloje (dabar Kauno Viktoro Kuprevičiaus progimnazija). Nuoseklaus darbo dėka ši švietimo įstaiga 1989 m. tapo sustiprinto chorinio dainavimo mokykla.
Per savo pedagoginio darbo metus L. K. Ulevičius vadovavo ir kitiems Kauno miesto vokaliniams bei meno suaugusiųjų, vaikų ir jaunimo kolektyvams, ansambliams.
1981 m. Leonas įstojo į neakivaizdines studijas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, kur toliau gilino žinias muzikos pedagogikos ir choro dirigavimo srityje.
Neatsiejama L. K. Ulevičiaus veiklos dalis buvo darbas su vaikais ir jaunimu folkloro srityje. 1990 m. jis tapo vaikų folklorinio ansamblio „Tututis“ vokalo vadovu.
Tautinės muzikos ansamblio „Tututis“ vokalo vadovas L. K. Ulevičius su jaunaisiais atlikėjais šventinėje Naujametinėje programoje. 1991 m. Fotografija iš Lietuvos švietimo muziejaus rinkinių.
L. K. Ulevičius (antras iš kairės pirmoje eilėje) su Kauno kultūros namų Nr. 3 instrumentiniu ansambliu. 1962 m. Fotografija iš Lietuvos švietimo muziejaus rinkinių.
Svarbus L. K. Ulevičiaus indėlis siejasi ir su vaikų bei jaunimo konkursu „Dainų dainelė“. Jo mokinės Indrė Laurinavičiūtė (1986, 1988, 1990, 1992 m.) ir Evelina Škėmaitė (1998 m.) tapo šio konkurso laureatėmis. Taip pat ir kitais metais jo vadovaujami ansambliai šiame prestižiniame konkurse buvo vertinami itin aukštais balais.
1990 m. vykusiame vaikų ir jaunimo chorų festivalyje „Dainuok, jaunoji Lietuva“ L. K. Ulevičius paskirtas meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu.
1992 m. jis dirigavo Norvegijoje, Bergene, vykusiame vaikų meno festivalyje, 1993 m. – Lietuvos jaunimo mažojoje dainų šventėje Vilniuje, o 1994 m. – Vilkaviškio rajono dainų šventėje.
Tais pačiais 1994 m. L. K. Ulevičius pasiekė savo profesinės veiklos aukštumą – jam buvo patikėta vadovauti Pasaulio lietuvių dainų šventei kaip vyriausiajam dirigentui. Tai tapo reikšmingu jo indėlio į Lietuvos muzikinę kultūrą įvertinimu.
1999 m., minint 75-ąsias pirmosios Dainų dienos Kaune (1924 m.) jubiliejines metines, jis dar kartą buvo pakviestas tapti šios ypatingos Dainų šventės vyriausiuoju dirigentu.
1997 m. L. K. Ulevičiui buvo įteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medalis, įprasminęs jo nuopelnus ne tik muzikai, bet ir švietimui.
Per kelis dešimtmečius trukusį muzikinį ir pedagoginį kelią L. K. Ulevičius paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūriniame gyvenime. Atsidavimas chorinei muzikai bei nuoseklus darbas ugdant jaunąją kartą liudija šio žmogaus išskirtinį talentą bei prasmingą misiją – tarnystę Lietuvos muzikai ir švietimui.
2000 m. spalio 7 d. šviesaus atminimo muzikos pedagogas ir choro dirigentas L. K. Ulevičius mirė. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.
Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dėl Leono Kazimiero Ulevičiaus apdovanojimo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu. 1997 m. Iš Lietuvos švietimo muziejaus rinkinių.
L. K. Ulevičius Druskininkų parke. 1987 m. Fotografija iš Lietuvos švietimo muziejaus rinkinių.
Šaltiniai ir literatūra.
Šaltiniai:
Kūrybos metraštis. 1998 m. In: www. lnkc.lt. https://www.lnkc.lt/eknygos/kurybos_metrastis/1998/dsant.htm
Virtuali paroda: „Tutučio“ tautinės muzikos mokykla. In: Virtualus Kauno miesto muziejus. https://virtualus.kaunomuziejus.lt/parodos/tutucio
tautines-muzikos-mokykla/
Literatūra:
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.
J. M. Bartoševičienė, J. B. Ulevičienė. Nutilo paukštis giesmininkas. Kaunas: Lututė, 2005.
Virtualią parodą parengė Lietuvos švietimo muziejaus muziejinės veiklos kuratorė Karolina Jociūtė.
Kaunas, 2025 m.
