Vasaros atostogų dienoraštis

Šioje parodoje kviečiame pažvelgti į tarpukario laikotarpio Lietuvos švietimo ir ugdymo įstaigų bendruomenių vasaros atostogų veiklas. Parodoje demonstruojamos fotografijos nukels į nuotykių kupinus žygius ir mokomąsias ekskursijas, nuotaikingas pažintines išvykas gamtoje bei poilsiu ir pramogomis alsuojančias stovyklas. Šiose veiklose atsiskleidžia ne tik mokinių smalsumas ir tyrinėjimo džiaugsmas, bet ir mokytojų pastangos ugdyti mokinių savarankiškumą, pilietiškumą bei fizinį aktyvumą. Fotografijose įamžinti kadrai liudija apie aktyviai ir kūrybiškai organizuotą neformalųjį ugdymą, kuris vasaros metu iš tradicinės mokyklos aplinkos persikeldavo į gamtos prieglobstį.

Tarpukario Lietuvoje, kuriantis švietimo sistemai, ypatingas dėmesys buvo skiriamas mokinių neformaliajam ugdymui – ypač kraštotyros ir gamtotyros veikloms. Švietimo ministerija aktyviai skatino ekskursijų, išvykų, žygių ir stovyklų organizavimą: suteikdavo kelionėms traukiniais lengvatas, derindavo papildomus traukinių vagonus, o kartais net ir papildomus maršrutus.¹

Panašiu laiku apie ekskursijų kokybės ir prieinamumo gerinimą prabilo ir patys mokiniai, iškeldami ekskursijų fondo steigimo idėją. Jų nuomone, lėšų kaupimas rudens ir žiemos mėnesiais leistų pavasarį bei vasarą be didelių materialinių sunkumų organizuoti prasmingas keliones. Vienas aktyviausių šios idėjos propaguotojų – Kalvarijos progimnazijos mokinys J. Vaitkevičius – „Mokslo dienos“ leidinyje rašė: ,,Kas kita būtų, jeigu kiekvienoje mokykloje būtų įsteigti ekskursijų fondai. Į tuos fondus kiekvienas moksleivis turėtų mokėti mažutį savaitinį mokestį, iš kurio pabaigoje mokslo metų jau susidarytų keletas litų. <…> Tokiu būdu mūsų mokslo jaunimas be didelių materialinių sunkumų aplankytų visas mūsų krašto vietas“.⁴ Ši iniciatyva sulaukė palaikymo ir tarp pedagogų bei kultūros veikėjų, nes skatino platesnį vaikų įtraukimą į pažintinę, šviečiamąją veiklą.

Atsižvelgiant į teorinius ir praktinius patarimus, tarpukario laikotarpiu įvairias pažintines, mokomąsias ekskursijas, išvykas, iškylas, žygius ir stovyklas organizavo bene kiekviena švietimo ir ugdymo įstaiga. Šios veiklos buvo svarbi ugdymo proceso dalis, o jų turinys dažnai buvo derinamas su istoriniais ar tautiniais akcentais.

Vis tik, populiariausia vasaros atostogų ekskursijų ir kitų išvykų kryptis buvo Lietuvos pajūrio miestai ir miesteliai. Gamta buvo poilsio ir pažinimo erdvė, kur mokiniai galėjo tiesiogiai stebėti kraštovaizdį, augmeniją, gamtos reiškinius ir įtvirtinti gamtotyros žinias. Tokios išvykos skatino meilę gimtajam kraštui, stiprino vaikų ryšį su aplinka bei ugdė atsakomybę už gamtos tausojimą. Pastarosios ekskursijos ir stovyklos pasižymėjo dideliu masiškumu – jos suburdavo ne tik gausias skirtingų Lietuvos švietimo ir ugdymo įstaigų bendruomenes, bet įtraukdavo ir kaimyninių valstybių moksleiviją. Tokį tarptautinį bendruomeniškumą puikiai iliustruoja nuo 1936 m. Giruliuose organizuotos jungtinės Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokinių stovyklos. Dienomis mokiniai tikrindavo savo fizinį pasirengimą, atlikdavo įvairias užduotis gamtoje, o vakarais stovyklautojai susitikdavo prie laužų: dainuodavo liaudies dainas, deklamuodavo eilėraščius, vaidindavo. Ne retai stovyklautojų veiklos išsiplėsdavo ir už stovyklos ribų – pavyzdžiui, 1938 m. tokios stovyklos metu stovyklautojai leidosi į kelionę laivu „Prezidentas Smetona“, o vėliau išsiruošė į 20 kilometrų žygį po Klaipėdos krašto apylinkes.⁵

Atostogautojų itin vertinamos buvo ir Lietuvos upių bei ežerų pakrantės, tapusios svarbia mokinių stovyklų organizavimo vieta. 1934 m. birželio 15-24 dienomis Stalgėnų miške, prie Minijos upės veikė Rietavo ir Plungės valsčių mokyklų stovykla, kurioje dalyvavo apie 250 asmenų. ⁶ Daug dėmesio šioje stovykloje buvo skiriama krašto ir gamtos pažinimui – mokiniai dalyvavo žygiuose, stebėjimuose, rinko gamtinę medžiagą.⁷ Be to, stovyklos programa apėmė fizinį ugdymą: rengtos mankštos, žaidžiami tautiški žaidimai, dainuojamos lietuvių liaudies dainos.⁸

Tų pačių metų birželio 4-11 dienomis dar viena tokio pobūdžio stovykla buvo įkurta prie Kęstaičių ežero ir pušyno – joje dalyvavo Alsėdžių pradžios mokyklos mokiniai.⁹ Stovyklos programa taip pat apėmė aplinkotyros praktiką bei auklėjamojo turinio pasikalbėjimus.¹⁰

1935 m. birželio mėnesį mokytojų ir mokinių stovykla įsikūrė prie kito Telšių rajone esančio – Germanto ežero.¹¹  Fizinės veiklos užsiėmimus vedė žymus sveikos gyvensenos propaguotojas Karolis Dineika, o paskaitas skaitė pedagogė ir visuomenininkė Petronėlė Dineikienė ir kiti.¹² Ši stovykla išsiskyrė turinio įvairove, derinant fizinį aktyvumą, tautinį auklėjimą ir sveikatingumo idėjas.

Stovyklautojų gausa išsiskyrė 1939 m. birželio pabaigoje prie Alaušo ežero surengta vidurinių mokyklų mergaičių ir berniukų stovykla, kurioje dalyvavo daugiau nei 1000 mokinių.¹³ Mergaičių stovyklos viršininke paskirta Šiaulių mergaičių gimnazijos direktorė P. Andziulytė, berniukams vadovavo Biržų gimnazijos direktorius Juozas Vosylius.¹⁴ Stovyklos tikslas buvo ne tik organizuotas stovyklavimas ar žygiavimas, bet ir Kūno kultūros rūmų parengtos sportinės programos įgyvendinimas, susipažinimas su topografijos pagrindais bei kariniu pasirengimu.¹⁵

Nors didesnė dalis vasaros ekskursijų ir išvykų buvo organizuojamos į Lietuvos kurortus bei prie ežerų ir upių, ne mažiau populiarios buvo ir kultūrinės, istorinės ekskursijos – lankant muziejus bei kitas kultūros įstaigas. Pavyzdžiui, 1927 m. vasara buvo suorganizuota Klaipėdos mokytojų seminarijos ir spartesniosios gimnazijos mokytojų ir mokinių ekskursija į Kauną.¹⁶ Jos metu ekskursantai aplankė Karo muziejų ir muziejaus sodelį.¹⁷ Panaši ekskursija suorganizuota ir 1932 metais Zarasų apskrities pradžios mokyklų mokiniams.¹⁸ Jos metu mokiniai aplankė Gamtos tyrimo stotį, Karo muziejų, Kauno pilį, Kauno miesto muziejų bei kitus žymius pastatus, dirbtuves.¹⁹

Kai kurios vasaros atostogų veiklos buvo skirtos reikšmingoms istorinėms sukaktims paminėti. Pavyzdžiui, 1938 m., minint Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo dvidešimtmetį, apskrities mokyklų inspektorius J. Valantinas suorganizavo Kauno miesto pradžios mokyklų ekskursiją į Lietuvos vakarus – pajūrį.²⁰ Apie šią išvyką plačiai rašyta ir to meto spaudoje: „<…> Š. m. birželio mėn. 20 dieną anksti rytą iš Kauno prieplaukos, vadovaujant J. Valantinui, išplaukė du didžiuliai garlaiviai ekskursantų, pakeliui apsistodami Nemuno prieplaukose ir paimdami savo rajono mokinius. <…> Ekskursijoje dalyvavo 617 mokinių ir 67 mokytojai.“²¹

Tad, tarpukario Lietuvos švietimo ir ugdymo įstaigų bendruomenių vasaros atostogų veiklų įvairovė liudija, kad švietimas tuo metu neapsiribojo vien formaliu mokymu klasėse – siekta ugdyti visapusiškai išsilavinusią, patriotišką, pilietišką ir atsakingą asmenybę. Įvairios tematinės ekskursijos, žygiai, gamtoje organizuojamos stovyklos ne tik plėtė mokinių akiratį, bet ir skatino savarankiškumą, stiprino bendruomeniškumo jausmą.

Išnašos:

¹ Dėl mokinių ekskursijų. In: Švietimo darbas, Nr. 6-7, 1920, p. 77.

² Vl. Saudargienė. Iškylos. In: Tautos mokykla, Nr. 12, 1939, p. 279.

³ Ibid.

⁴ J. Vaitkevičius. Steikime ekskursijų fondus. In: Mokslo dienos, Nr. 12, 1938, p. 672.

⁵ K. Tymukas. Stovykla gintaro pakrantėj. In: Mokslo dienos, Nr. 7-8, 1938, p. 414-415.

⁶ Ruošiama mokyklų stovykla. In: Tautos mokykla, Nr. 7, 1934, p. 139.

⁷ Ibid.

⁸ Ibid.

⁹ Alsėdžių mokinių stovykla. In: Tautos mokykla, Nr. 11, 1934, p. 220.

¹⁰ Ibid.

¹¹ Mokytojų ir mokinių stovykla prie Germonto. In: Žemaičių prietelius, Nr. 25, 1935, p. 4.

¹² Ibid.

¹³ Mokinių stovyklos. In: Tautos mokykla, Nr. 13, 1939, p. 310.

¹⁴ Ibid.

¹⁵ Ibid.

¹⁶ Klaipėdiečių ekskursija. In: Lietuvos žinios, Nr. 145, 1927, p. 3.

¹⁷ Ibid.

¹⁸ Didelė mokinių ekskursija. In: Lietuvos žinios, Nr. 135, 1932, p. 6.

¹⁹ Ibid.

²⁰ Žekonytė, Kazė. Keliaukime su mūsų mažaisiais. In: Tautos mokykla, Nr. 13-14, 1938, p. 340.

²¹ Ibid., 341.

Šaltinių sąrašas:

1. Alsėdžių mokinių stovykla. In: Tautos mokykla, Nr. 11, 1934, p. 220.

2. Didelė mokinių ekskursija. In: Lietuvos žinios, Nr. 135, 1932, p. 6.

3. Dėl mokinių ekskursijų. In: Švietimo darbas, 6-7, 1920, p. 77.

4. Vaitkevičius. Steikime ekskursijų fondus. In: Mokslo dienos, Nr. 12, 1938, p. 672.

5. Tymukas. Stovykla gintaro pakrantėj. In: Mokslo dienos, Nr. 7-8, 1938, p. 414-415.

6. Klaipėdiečių ekskursija. In: Lietuvos žinios, Nr. 145, 1927, p. 3.

7. Mokytojų ir mokinių stovykla prie Germonto. In: Žemaičių prietelius, Nr. 25, 1935, p. 4.

8. Mokinių stovyklos. In: Tautos mokykla, Nr. 13, 1939, p. 310.

9. Ruošiama mokyklų stovykla. In: Tautos mokykla, Nr. 7, 1934, p. 139.

10. Saudargienė. Iškylos. In: Tautos mokykla, Nr. 12, 1939, p. 279.

11. Žekonytė, Kazė. Keliaukime su mūsų mažaisiais. In: Tautos mokykla, Nr. 13-14, 1938, p. 340.

Virtualią parodą „Vasaros atostogų dienoraštis“ parengė Lietuvos švietimo muziejaus muziejinės veiklos kuratorė Karolina Jociūtė.

2025 m.