by LSIMRugsėjo 1-ąją dieną minime knygnešės, visuomenės veikėjos, politikės Felicijos Bortkevičienės (1873–1945) 150-ąsias gimimo metines!
Nenuostabu, kad kalbėdami apie svarbiausias XX a. pirmos pusės Lietuvos asmenybes dažniausiai susiduriame su vyriškomis pavardėmis. Moterys, kaip buvo įprasta to meto šalies visuomenėje, neretai buvo priverstos tenkintis antraeiliais vaidmenimis ir savotiškai likdavo vyrų šešėlyje. Vis dėlto, ilgainiui ši nusistovėjusi tvarka ėmė kisti ir vis daugiau moterų pradėjo sėkmingai žengti į sritis, kurios iki tol buvo asocijuojamos išimtinai tik su vyrais. Tą puikiai iliustruoja Felicijos Bortkevičienės fenomenas. Nepaisant to, jog gimė lenkakalbių bajorų šeimoje, Felicijos mama Antanina Povickienė pasirūpino, kad jos vaikai šnekėtų lietuviškai. Augusi lietuvių tautinio atgimimo laikotarpiu, F. Bortkevičienė nuo jauno amžiaus pasižymėjo maištingumu, kuomet dar 1889 m. ragino katalikes mokines neiti melstis į stačiatikių cerkves, už ką buvo pašalinta iš Kauno mergaičių gimnazijos. Baigusi mokslus F. Bortkevičienė įsiliejo į knygnešių gretas. Ji rūpinosi knygų iš Rytų Prūsijos slėpimu, gabenimu bei platinimu Vilniuje, pati rašė straipsnius nelegalioje spaudoje. 1902 m. buvo viena iš Lietuvių demokratų partijos steigėjų, 1905 m. dalyvavo Didžiojo Vilniaus Seimo organizaciniame komitete, po spaudos draudimo panaikinimo rūpinosi laikraščių leidimu, užsiėmė labdaringa veikla.
Lietuvai atgaunant Nepriklausomybę, F. Bortkeviečienė aktyviai įsitraukė ir į politinę veiklą. 1918 m. F. Bortkevičienė galėjo tapti pirmąją moterimi ministre Lietuvoje, kuomet Mykolas Sleževičius pasiūlė ją į Viešųjų darbų ir maitinimo ministerijos ministro postą. Visgi to meto Lietuvoje vis dar buvo sunkiai įsivaizduojama, kad moteris gali užimti tokias aukštas pareigas, ko rezultate Lietuvos Taryba šį pasiūlymą atmetė. Vis dėlto, tai neatgrasė F. Bortkevičienės nuo tolesnės politinės karjeros. 1920 m. ji kandidatavo į Steigiamąjį Seimą ir buvo išrinkta Valstiečių sąjungos sąrašuose. Nors tąsyk mandato atsisakė, 1921 m. mirus Juozui Lukoševičiui, F. Bortkevičienė tapo Seimo nare. 1926 m. ji netgi pasiryžo dalyvauti prezidento rinkimuose, tačiau tąkart rinkimus laimėjo Kazys Grinius. Iš aktyvios politinės veiklos pasitraukusi F. Bortkevičienė susitelkė ties darbu spaudoje. Čia ji nevengė viešai kritikuoti valdžios, už ką buvo ne kartą bausta. 1925 m. ji praleido 2 mėnesius kalėjime, o po 1926 m. valdžios perversmo dešinieji radikalai netgi susprogdino „Lietuvos žinių“ spaustuvę Kaune, bet F. Bortkevičienės dėka ji kaipmat buvo atstatyta. Gyvenimo pabaigoje politikė oponavo tiek sovietinei, tiek nacistinei okupacijai, gelbėjo žydus bei kitus okupantų represuotus žmones, už ką vėl atsidūrė kalėjime.
Bortkevičienė iki šių dienų išlieka puikiu ryžto ir užsispyrimo pavyzdžiu. Laikotarpiu, kuomet moterims nebuvo įprasta aktyviai reikštis vyrų dominuojamame visuomeniniame gyvenime, ji ne tik laužė įsivyravusius stereotipus, bet net ir patirdama didelį spaudimą visada išliko ištikima savo įsitikinimams ir vertybėms bei nenuilstamai dirbo tautos ateities labui.
Felicija Bortkevičienė. Kaunas, 1922 m. Nežinomas fotografas. Lietuvos centrinis valstybės archyvas. P-42400 (nuotraukos fragmentas)