by lsimMykolas Biržiška (1882 m. rugpjūčio 24 d., Viekšniai – 1962 m. rugpjūčio 24 d., Los Andželas, JAV) – Nepriklausomybės akto signataras, teisininkas, lietuvių literatūros ir kultūros istorikas, pedagogas, visuomenės veikėjas, publicistas, dalyvavo mokslo draugijos veikloje, dirbo Lietuvių mokslo draugijos vadovėlių rengimo komisijoje, aktyviai įsitraukė į lietuvių, besirūpinančių Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimu, veiklą.
Švietimas, kaip ir visuomeninė veikla, M. Biržiškos gyvenime užėmė svarbią vietą. Suvokdamas humanitarinio, humanistinio išsilavinimo svarbą, M. Biržiška didžiąją gyvenimo dalį užsiėmė šviečiamąją veikla. 1915 m. jis tapo Vilniuje įsteigtos pirmosios lietuviškos gimnazijos direktoriumi, vėliau buvo ir Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijos direktorius. 1922–1939 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 m. Lietuvos universitetas), o nuo 1939 m. dėstė Vilniaus universitete. 1946 m. pasitraukus į Vokietiją, iki 1949 m. dėstė Pabaltijo universitete (Hamburge-Pinneberge).
Taip pat M. Biržiška parašė darbų iš lietuvių literatūros ir kultūros istorijos, folkloristikos: „Mūsų raštų istorija“, „Dainų literatūros vadovėlis“, „Iš mūsų kultūros ir literatūros istorijos“, „Senasis Vilniaus universitetas“, „Vilniaus universitetas 1940–41“, „Lietuvių tautos kelias į naują gyvenimą“, „Dėl mūsų sostinės“ ir daugelį kitų leidinių.
Lietuvos universiteto Senato narių grupinė fotografija. Pirmoje eilėje iš kairės į dešinę sėdi: Mykolas Biržiška, Petras Avižonis, Pranciškus Bučys, Pranas Jodelė, Petras Leonas; antroje eilėje iš kairės į dešinę stovi: Zigmas Žemaitis, Antanas Purėnas, Vladas Lašas. Kaunas, 1924–1925 m.
📷 Eksponatas iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus rinkinių.