by lsimKNYGELĖ NEKALTOJI?… ARBA, VISU GREIČIU PIRMYN Į ŠVIESŲJĮ RYTOJŲ
XX a. lietuviška knyga mažiesiems
„Nesitikėkite atsikratyti knygų“– postulavo eruditai ir bibliofilai – italų filosofas, semiotikas, rašytojas, Umberto Eco ir prancūzų rašytojas, dramaturgas, scenaristas Jean Claude- Carrière (N’esperez pas vous debarrasser des livres, Umberto Eco, Jean-Claude Carrière, Jean-Philippe de Tonnac). Anksčiau ar vėliau knyga ateina pas mus. Iš pradžių skaito ją mums kiti, paskui pats skaitai sau, skaitai kitiems…. Kinta forma, laikmena ir turinys, bet knyga savaime, kaip informacijos perdavimo priemonė, tų kurie Čia jau buvo, tiems kurie bus, išlieka ir išliks. Turėtų…
Knyga, kaip maistas, kaip drabužis, kaip kasdienybė ateina pas mus su lyg užgimimu, ir lydi, lydi visą gyvenimą. Ji moko, pataria, gąsdina ir perspėja, graudina, gali ir linksminti. Kartais įkvepia, o kartais nuvilia, bet dažniausiai priverčia pamąstyti. Kartais Tikra knyga suveikia kaip bomba, išsprogdindama visą tariamą žinojimą…
Knyga tai draugas, dažniausiai geras ir neįkyrus. Knygą galime rinktis. Knyga yra Žmogus, Žmogaus sudėtas į Žodį…
Ši paroda refleksinė, savirefleksinė. Atsigręžimas į save, savęs perkrovimas. Tai atsakomybės už skelbiamą žodį, „žodžio investicijos“ paroda. Rodanti, kokia našta krenta ant kūrėjo pečių, kiek „kamuolių yra jo rankose“, kuriant, formuojant ateities visuomenę. Suaugėliai turi visus įrankius ateities korekcijoms, bet bet bet…
Parodoje „Knygelė nekaltoji…“ kalbame apie knygą mažiesiems, tokią knygą, kuri buvo vartotojui pirmoji, ir pati svarbiausia… Kalbame apie XX amžiaus knygą. Kai knyga tapo prieinama visiems. Visom prasmėm. XX a. dauguma populiacijos jau moka skaityti, knygų sukuriama daug, jos įvairios, jas lengva įsigyti. Tačiau, būtent XX a. knygas kuriantys žmonės patenka į visokiausias išbandymų pinkles. Dažnai knygos ateina jau ne kaip didžioji kūryba, ne kaip praeities pamokymai ateičiai, ne kaip šviesos misionierės… Ypač XX a. 2-oje pusėje Lietuvoje, kada menininkas „kūrė“ pagal instrukcijas, kombinuodamas… Kai kūrėjas balansavo tarp sisteminio užsakymo ir kuriančiojo Aš, sabotuodamas pats save…
Parodą sudaro penkios kamieninės temos: Senoji knyga 1900–1918, identiteto pagal tautybę, tikėjimą paieškos, Tarpukario knyga mažiesiems, kaip ugdymo priemonė 1918–1940, Lietuviška knyga išeivijoje 1944–1990, Knyga mažiesiems Lietuvoje 1945–1990, išsikerojančios į gausybę temų ir potemių, charakterizuojančių kūrybos laiką, jos dvasią, formą.
Iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus rinkinių pristatomos XX a. knygos – gyvosios istorijos liudininkės. Vienos šimtus kartų liestos, myluotos, vartytos nuvartytos, ašarėlėmis sulietos. Kitos saugotos, signatūruotos, dar kitos, net nepraskleistos, atgulę į muziejaus rinkinius taip ir nepasiekę adresato… Jų patekimo muziejun istorijų tūkstančiai, bet šioje parodoje akcentuojame pačias knygeles – pirmąsias mūsų žinių, pažinties su plačiuoju pasauliu drauges, visaip įsiliejusias ir „plovusias“ mūsų tyras galveles. Ar tokia nekalta ji, „Knygelė nekaltoji“, spręskite patys.
„Bralei, seseris, imkiet mani ir skaitikiet, Jr tatai skaitidami permanikiet“ patarė mums pirmojo lietuviško spausdinto žodžio Tėvas, Martynas Mažvydas, dar 1547-aisiais…
Parodos autorė – muziejaus rinkinių ir apskaitos skyriaus vedėja Gabija Mackevičiūtė, parodos dizainas Ramintos Ardzevičienės, parodą rengti padėjo muziejininkės: Rasa Vaikutytė, Irma Gūžienė, Jūratė Jagminienė, Vilma Valiukonienė, Inga Zemblienė.
Techninius parodos sprendimus įgyvendino Mindaugas Šeškus, UAB „Cyanus“. Projekto įgyvendinimą finansiškai parėmė Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvių Fondas. Lietuvos švietimo istorijos muziejaus parodą „Knygelė nekaltoji? Arba visu greičiu pirmyn į šviesųjį rytojų“ eksponatais iš savo fondų praturtino Lietuvos liaudies buities ir Maironio lietuvių literatūros muziejai. Ačiū visiems!
Lietuvos švietimo istorijos muziejaus rinkinių ir apskaitos skyriaus vedėja
Gabija Mackevičiūtė
Lietuvos švietimo istorijos muziejus parengė naują kilnojamą parodą „Knygelė nekaltoji arba visu greičiu pirmyn į šviesųjį rytojų“. Joje visuomenei pristatome mažųjų pasaulėžiūrą formavusį XX a. vaikų ugdymo literatūros lobyną.
Naują parodą atidarome M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje Druskininkuose. Rudenį parodą pristatysime ir Lietuvos švietimo istorijos muziejuje Kaune. Paroda po įvairias Lietuvos kultūros ir švietimo įstaigas keliaus visus metus. Parodą parėmė Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvių Fondas.