26 gegužės, 2023

1323 metais Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino valia į Vakarų Europą pasklidusi žinia apie draugingą miestą Vilnių, virto atskaitos tašku miesto rašytinei istorijai. Per amžius Rytų–Vakarų Europos politikos kolizijose, geopolitinių žemėlapių trūkiuose Vilnius tai pranykdavo, tai vėl suspindėdavo didžio miesto šviesa. XX a. 3-4 dešimtmečiais Vilnius tapo gyvu lietuvių tautos nervu, apdainuota, išsvajotąja Lietuvos sostine tiek mažiems, tiek dideliems. Vilnius – tautos dvasinio atgimimo lopšys, kelrodis griaunant stabus, viltis 1991-ųjų sausį. Lietuvos sostinė, prasiskverbianti į sapnus...

Minint Lietuvos sostinės Vilniaus paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 700 metų sukaktį, iš muziejaus rinkinių pristatoma paroda „Vilniaus miesto atspindžiai muziejaus Leidinių  rinkinyje“. Tai XX a. sukurta ir publikuota tiriamoji, istorinė, populiarioji ir reklaminė literatūra – Leidinių rinkinio medžiaga apie Vilniaus istoriją, miestą kaip pažintinį, turistinį objektą. Medžiaga iš Leidinių rinkinio parodoje papildoma keliais Periodinės spaudos, Mokymo priemonių ir daiktų rinkinių pavyzdžiais. Nors virtualiai parodai atrinktos retesnės, informacinę, šviečiamąją misiją ir išliekamąją vertę turinčios knygos, nutarta paviešinti ir tūkstantinio tiražo leidinius – fotografijų albumus. Sovietiniais metais, susiklosčius tradicijai dovanoti fotoalbumus įvairiomis progomis, jų susikaupė ir muziejaus rinkiniuose.

Image
  • „Trimitas“. Lietuvos Šaulių laikraštis. Kaunas, 1937 m. liepos  22 d. Nr. 29

Istorinis Vilnius

„Visiems krikščionims, pasklidusiems visame pasaulyje, vyrams ir moterims, o drauge ypač žymiems miestams Liubekui, Zundui, Brėmenui, Magdeburgui, Kelnui ir kitiems iki pat Romos, Gediminas, Dievo malone lietuvių ir rusų karalius, Žemgalijos valdovas ir kunigaikštis [siunčia] savo nekintamos pagarbos ir palankumo sveikinimą. Šiuo savo laišku duodame žinią tiek čia esantiems bei nesantiems, tiek būsimoms kartoms, kad mes nusiuntėme mūsų pasiuntinį su mūsų laišku apaštališkajam viešpačiui ir mūsų šventajam tėvui dėl krikščionių tikėjimo priėmimo ir žinome jo atsakymą; taip pat laukiame kiekvieną dieną jo legatų; todėl jei jie pas jus atvyks, suteikite jiems pagalbą ir su pagarba praleiskite pas mus. Mes esame pasiryžę panašiu ar svarbesniu atveju laikyti save skolininku, nes žinokite, kad ką tik jiems gero padarėte, mums padarėte. Taigi viską, ką mes laiške parašėme šventajam tėvui ir mūsų viešpačiui popiežiui, stengsimės dievo garbei ir bažnyčios šlovei šventai ir nieko nepažeisdami išlaikyti, statyti bažnyčias, kaip jau esame padarę.  Žinokite, kad viena dominikonams buvo mūsų naujai pastatyta prieš porą metų mūsų mieste Vilniuje. Dėl tų kurias [pastatėme] pranciškonams – vieną anksčiau minėtame mūsų mieste Vilniuje, kitą Naugarduke, - tai šią pastarąją sudegino Prūsijos kryžiuočiai, [stengdamiesi] mūsų krašte sugriauti krikščionybę ir išnaikinti pranciškonus. Ją šiais metais visagalio Dievo, jo gimdytojos mergelės Marijos ir šventojo Pranciškaus garbei liepėme atstatyti, kad tie broliai be paliovos galėtų tęsti Kristaus garbinimą mūsų naudai, mūsų vaikų ir žmonų, o taip pat visų dievą Jėzų Kristų garbinančiųjų palaimingam išganymui.[...] Be to, kiekvienam geros valios žmogui atidarome kraštą, valdas ir karalystę. / Riteriams, ginklanešiams, pirkliams, gydytojams, kalviams, račiams, kurpiams, kailiadirbiams, malūnininkams, krautuvininkams, ir bet kokiems amatininkams – šiems visiems išvardintiems mes norime paskirti žemės kiekvienam pagal jo padėtį. Tie žemdirbiai, kurie norės atvykti, dešimt metų tedirba mūsų žemę be mokesčio. Pirkliai teatvyksta ir išvyksta laisvai, be jokių rinkliavų ir muitų, visai be jokių kliūčių. Jei panorės pasilikti riteriai ir ginklanešiai, juos apdovanosiu pajamomis ir valandomis, kaip dera. / Tad visi žmonės tesinaudoja civiline Rygos miesto teise, jei paskui nebus geriau sumanyta išmintingųjų tarybos. / Kas kliudys minėtųjų [nuostatų vykdymą] ir net darys kliūčių vykstantiems susipažinti su aukščiau išdėstytais dalykais, tie skaudžiai mus užgaus; jie težino, kad [toks įžeidimas] daromas ne jiems, bet mūsų karališkajai didybei. / Juk nuo šio meto mes norime niekam nedaryti žalos, bet visiems teikti pagalbą ir sutvirtinti amžina sąjunga taiką, brolystę ir tikrąją meilę su visais Kristaus tikinčiaisiais. / Kad šie [nuostatai] niekad nebūtų pakeisti, mes šį laišką paliudijome ir sutvirtinome mūsų antspaudu. / Duota mūsų mieste Vilniuje po gilių svarstymų 1323 viešpaties metais, švento Povilo apaštalo atsivertimo [dienoje]. / Prašome visus tarėjus nurašyti šį laišką ir jo nuorašą prikalti prie bažnyčios durų, o patį laišką dėl palankumo mums be jokio delsimo pasiųsti kaimyniniam miestui, kad tuo būdu dievo garbė taptų žinoma visiems. / Melskite Dievą už mus“.

Ištrauka iš 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiško Liubeko, Zundo, Brėmeno, Magdeburgo, Kelno ir kitų miestų  piliečiams. „Gedimino laiškai“. Parengė V. Pašuta ir I. Štal. Vilnius: Mintis, 1966 m.

Image
  • Sąsiuvinio viršelis. Kaunas, Valstybinė leidykla. XX a. p. p.

Vilnius 1323–1923. Istorijos apžvalgą parašė K. Binkis ir P. Tarulis. Reprodukuota iš J. Bulhako ir S. Fleury'io fotografijų, senų litografijų ir Smuglevičiaus piešinių. Viršeliai, užrašai, inicialas ir galūnė Pauliaus Galaunės“. Kaunas–Vilnius, 1923 m.

Image
Image

Vilnius 1323–1923. Istorijos apžvalgą parašė K. Binkis ir P. Tarulis.“  
Kaunas–Vilnius, 1923 m.
Ferdinando Ruščiso (Ferdynand Ruszczyc) piešinio ir XVI a. piešinio iš Brauno atlaso kopijos.

Image
Image

Zigmas Žemaitis. „O przyszłość miasta Wilna i gubernji wileńskiej 
(„Apie Vilniaus miesto ir Vilniaus gubernijos ateitį“). Vilnius, 1918 m.

Image

XX a. 2-4 dešimtmečiais Vilnius buvo kiekvieno lietuvio sąžinės reikalas. „Vilniui vaduoti sąjungos“ nariais ir rėmėjais buvo dauguma Lietuvos gyventojų. O poetai jautė šventą pareigą apdainuoti pavergtojo Vilniaus dalią, eilėmis priminti ir šlovinti istorinę Lietuvos sostinę, įkvėpti jaunimą sugrąžinti sostinę Vilnių lietuvių tautai.

Vilniui vaduoti vajus

Leidinio „Vilnius 1323–1923“ priešlapis.

Image

Leidinys – dovana „Vilniui vaduoti sąjungos“ Babtų skyriaus įsteigėjui ir pirmininkui J. Jonikui ir E. Jonikienei. Pasirašė bendražygiai 1930-aisiais – Vytauto Didžiojo metais.

Zigmas Žemaitis. „Vilnius Lietuvai ir Lietuva Vilniui. Mūsų kovos del Vilniaus esmė ir planas“. Kaunas, 1928 m. Viršelio dailininkas Petras Tarabilda.

Image

Leidinyje analizuojamos temos apie Lietuvos sostinę Vilnių kaip Lietuvos susisiekimo centrą,  ekonominį Lietuvos centrą, tikybinį ir kultūrinį Lietuvos centrą, tautinį lietuvių centrą, Vilniaus atvadavimo galimybes ir pasiruošimą Vilniui vaduoti.

Image

„Ei, pasauli, mes be Vilniaus nenurimsim!

Senas Vilnius mūsų buvo – mūsų bus!

Vilniuj gimėm ir tik Vilniuj mes atgimsim...

Gedimino kalne milžinai atbus...

Ei, pasauli, mes be Vilniaus nenurimsim!

Mūsų mintys amžinai į Vilnių plauks...

Mes kaip rytas saulėmis į jį nulimsim...

Vilniaus pilys savo Vyčių susilauks...

Geležinis Vilkas Panery sustaugs!“

Ištrauka iš Petro Vaičiūno kūrinio „Ei pasauli, mes be Vilniaus nenurimsim“. 1938 m.

  • „Trimitas“. Lietuvos Šaulių laikraštis.
    Kaunas, 1937 m. kovo 25 d. Nr. 12
Image

Vilniaus idėja patriotiniame vaikų ir jaunimo ugdyme XX a. 3-4 dešimtmečiais

  • „Trimitas“. Lietuvos Šaulių ir patriotinės visuomenės laikraštis–žurnalas. Kaunas, 1939 m. spalio 19 d. Nr. 42 
Image
Image
  • Vytė Nemunėlis (Bernardas Brazdžionis). „Drugeliai“. Iliustracijos Vlados Stančikaitės. Kaunas, 1934 m.

Kazys Binkis. „Keistutis pas Gediminą. Šių dienų pasaka“.
Kaunas, 1940 m. Iliustracijos Liudo Vilimo.

Image
Image
Image
  • „Trimitas“. Lietuvos Šaulių ir patriotinės visuomenės laikraštis-žurnalas.
     Kaunas, 1939 m. lapkričio 3 d. Nr. 44 

Mykolas Biržiška. „Per Vilnių į lenkus 1928 m.“.
Vilnius, 1939 m.

Leidinyje M. Biržiška dalinasi 1928 m. kelionės per lenkišką Vilnių, Varšuvą, Lvivą įspūdžiais, aprašo diplomatinę kalbą, žmogiškuosius santykius, teikia pasvarstymus jau 1939 m. politinių įvykių kontekste.

Image

Mikalojus Vorobjovas. „Vilniaus menas“. Kaunas, 1940 m.

Žinomo menotyrininko, dailės istoriko, pedagogo M. Vorobjovo parengtas, profesionaliomis Jano Bulhako ir Edmundo Zdanovskio (Edmund Zdanowski) fotografijomis praturtintas leidinys, pasak Inesos Kuliavaitės – „viena legendinių XX a. Lietuvos kultūros istorijos knygų“ (cituota iš Magistro baigiamojo darbo „Spauda ir architektūra: Vilniaus architektūros reprezentacija pažintiniuose leidiniuose“).

Intelektualus veikalas sovietų okupacijos metais nebuvo lengvai prieinamas skaitytojui. Laikmečio kontekste šis muziejaus eksponatas atskleidžia išskirtinį Kauno 3-ios gimnazijos mokytojos Jadvygos Šikeraitės įvertinimą ir pasitikėjimą kolegų tarpe.

Image
Image

Juozas Jurginis, Vytautas Merkys, Adolfas Tautavičius.
 „Vilniaus miesto istorija“. Vilnius, 1968 m. 

Leidiniai Vilniui ir apylinkėms pažinti

Image
Image

Vilnius ir Vilniaus kraštas. Krašto pažinimo pradai“. Kaunas, 1932 m.

„Vilniui vaduoti sąjungos Kauno ruožo geležinkeliečių skyriaus komiteto“ išleistoje knygoje surinktos žinios apie Vilniaus miesto ir apylinkių gyventojus, visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą, krašto gamtą. Leidinyje rašoma: „Didelė Lietuvos visuomenės dalis, nežiūrint tautybės, nei tikybos skirtumo su dideliu noru ir pasitikėjimu parėmė šį darbą. [...] Nemaža dalis prenumeratorių žydų tautybės, todėl šios knygos santrauką atspausdinome ir žydų kalba“.

J. V. Narbutas. „Vadovas po Vilnių“. Kaunas, 1938 m.

Image

Leidėjų žodyje rašoma: „Buvo sumanyta išleisti Vilniaus miesto planą su trumpais pačių žymiausių sostinės vietų aprašymais ir, bent tuo būdu supažindinti su Vilnium, patarnauti L. Lietuvos visuomenei ir ypatingai jaunimui.“

Image

Leidinyje pateiktas miesto gatvių sąrašas parengtas vadovaujant profesoriui Mykolui Biržiškai. Miesto planas pieštas dailininko Balio Macutkevičiaus.

Juozas Jurginis, Vladislovas Mikučianis. „Vilnius. Tarybų Lietuvos sostinė“. Vilnius, 1956 m.

„Ateities Vilniuje bus išsaugotas per šimtmečius susiklostęs savitas miesto architektūrinis veidas, bet miestas įgis ir visai naujų bruožų. Naujieji pastatai ir įrengimai taps centriniais, dominuojančiais“.

 

Image
Image

„Nuo visų Vilnių supančių kalnų į miesto slėnį atsiveria širdį virpinančio gražumo reginiai. Tačiau bene gražiausią reginį – didžiulę Vilniaus panoramą – jūs išvysite nuo kalnų stūksančių tarp Karoliniškės ir Justiniškės. Pravažiavę Karoliniškės kalnus ir palikę dešinėje buvusio Justiniškės dvarelio laukuose žemės ūkio technikumo užveistą didžiulį vaismedžių sodą, įvažiuojame į Viršuliškio kaimą“.

Leidinyje užfiksuoti vaizdai toli gražu nebeprimena šiandienio Vilniaus, o aprašymai liudija milžinišką miesto plėtros spartą. Leidinys parengtas iš sovietų tremties į Lietuvą sugrįžusio, tarpukariu aktyvaus „Vilniui vaduoti sąjungos“ nario, keliautojo Vinco Uždavinio.

  • Vincas Uždavinys. „Po Vilniaus apylinkes“. Vilnius, 1958 m. Leidinio dailininkas A. Vitkauskas.
Image

Leidinys skaitytojams pristatomas kaip – „pirmasis po karo „Vadovas po Vilnių“, kurio jau seniai laukė turistai.“

  • Juozas Maceika, Pranas Gudynas. „Vadovas po Vilnių“. Vilnius, 1960 m. Leidinio dailininkas G. Marengolcas.

Vilnius“. Vilnius, 1960 m.

Image
Image

Vilniaus albumai – populiarios dovanos XX a. 7-9 dešimtmečiais

Image
Image
Image
  • Birutė Orentaitė. „Vilnius“. Vilnius, 1977 m.

Parodą parengė Lietuvos švietimo muziejaus muziejininkė Gabija Mackevičiūtė